Darbas su modelinu, miško žvėrių gyvenimas miške.

"SKULPTŪRA NULIPDYTA IŠ SNIEGO, SPALVAI SUTEIKTI BUVO PANAUDOTAS GUAŠAS. AGNĖ DAŽNAI LANKOSI KAUNO ZOOLOGIJOS SODE IR DAUGIAUSIA LAIKO PRALEIDŽIA PRIE RUONIO KAJAUS BASEINO, TODĖL NEDVEJODAMA JĮ PASIRINKO IR NULIPDĖ BESIMĖGAUDAMA ŽIEMOS MALONUMAIS. DAUG RUONIŲ ŽŪSTA ĮSIPAINIOJĘ Į ŽVEJŲ TINKLUS. PAJŪRYJE NĖRA JIEMS TINKAMŲ GULYKLŲ (JŪROJE ESANČIŲ AKMENŲ AR SALELIŲ) - DĖL ŠIOS PRIEŽASTIES RUONIAI NETURI KUR APSISTOTI IR VESTI JAUNIKLIŲ."

ANT SMĖLIO PRIEŠ SAULYTE ŠILDOSI LYGIAŽVYNIS ŽALTYS, BALINIS VĖŽLYS. ŠALIA VĖŽLIO NUTŪPĖ DRUGELIS JUODATAŠKIS MELSVYS. VANDENYJE PLAUKIOJA GULBĖ GIESMINIKĖ, URVINĖ ANTIS. ŽOLĖJE NUTŪPĘS DRUGELIS BALTAMARGĖ ŠAŠKYTĖ. MEDYJE TUPI ŽVIRBLINĖ PELĖDA. ATSTRIKSĖJO IR BALTASIS KIŠKIS. NET VORAS BORUŽINIS STORAGALVIS IŠLINDO PAILSĖTI PRIEŠ SAULYTE.

"Šermuonėlis (lot. Mustela erminea, angl. Ermine, Stoat, vok. Hermelin) - kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2003 Šermuonėlis paplitęs beveik visoje Holarktikoje. Į jos arealą įeina beveik visa Europa. Introdukuota Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje rūšis aptinkama visoje teritorijoje. Šermuonėlis yra nedidelis, laibas, juodu uodegos galiuku kiauninis žvėrelis. Išauga iki 30 cm ilgio. Aptinkamas miškingose, pelkėtose ir atvirose vietovėse. Dažniau gyvybines veiklos žymių pastebima kupstynėse, nendrynuose, upių slėniuose, kirtavietėse. Gali buti aktyvus bet kuriuo paros metu. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia pelinio graužiko, kurmių urveliuose, kuriuose ilsisi. metų."

Sulipdžiau iš sniego pandą.

"Mano nulipdytas žvėrelis – ūdra. Ūdra – žavus plėšrus gyvūnėlis. Jis įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Žvėreliui išgyventi reikalingas vandens telkinys, kuriame yra žuvies. Ūdra mėgsta žvejoti ir maitintis žuvimi. Kaip atrodo ūdra? Žvėrelio ausytės pasislėpusios po kailiuku, turi aštrius dantukus. Ūdros šlapias kailiukas yra lygus, o išdžiūvęs atrodo lyg dygliai. Ūdrai nebaisus net ir šalčiausias vanduo."

. Rudasis lokys, arba rudoji meška (lot. Ursus arctos, angl. Brown bear, vok. Braunbär) - lokinių (lot. Ursidae) šeimos žinduoliai, sveriantys 130-700 kg. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų. Nulibde vaikas iš sniego ir nudažem su dažais.

Balinis vėžlys – tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje bei daugelyje ES šalių.

Nulipdytas balinis vėžlys, kuris yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą ir lūšis, kuri taip yra nykstantis gyvūnas Lietuvoje.

"Rudasis lokys arba rudoji meška (lot. Ursus arctos, angl. Brown bear, vok. Braunbär) - lokinių (lot. Ursidae) šeimos žinduoliai, sveriantys 130-700 kg. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų. Greta darbą atliko sausio mėnesį, kai lauke buvo daug sniego. Darbui panaudojo sniegą ir žemes. Pasirinko lokį todėl, kad vasaros metu Biržų girioje buvo pastebėtas vaikštinėjantis lokys, kuris ilgai neužsibuvo Lietuvoje ir patraukė į Latviją."

- Mamyte, kas tas dailus paukštelis, kurio nuotrauka puošia mano sąsiuvinuką? - klausia Augustas. - Nepažįstu aš jo, gal pasidomėkime? O, tai - žalvarnis, nykstantis, Lietuvoje retokai sutinkamas gražuolis! - Imsiu ir nulipdysiu! - Augustas neslėpė entuziazmo, čiupo kinetines putas ir ėmė kurti.

Ant kartono plokštelės nuteptas žalias plastilinas su nulipdytomis gėlytėmis. Ant žalios žolės nulipdytas į Raudonąją knygą įrašytas Balinis vėžlys.

MANO SENELIAI AUGINA BITES. JAS AUGINO IR MANO PROSENELIAI. AŠ ŽINAU, KAD BITĖMS GRĘSIA IŠNYKIMAS DĖL TREŠIAMŲ LAUKŲ, ORO UŽTERŠTUMO IR LYGŲ. BITĖS SVARBIOS VISAI GAMTAI IR ŽMONĖMS. DARBELĮ PADARIAU SU BITE, NES LABAI SVARBU, KAD JOS IŠLIKTŲ.

"Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas - storagalvių šeimos voras. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, aptinkamas ypač retai. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų. Patelė gali būti iki 20 mm ilgio, o patinėlis – apie 10mm. Vitui labai nepatinka vorai, tačiau, internete pamačius šitą vorą, panoro priimti sau iššūkį ir nulipdyti. Jam išties buvo įdomu sužinoti apie šį retą vorą. "

Pasirinkau pelyte todėl nes miela ir maža. Būna, kad miške randame palytės urvelį, deja pačios – niekada. Matyt miega.

Balinis vėžlys-tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje bei ES šalių. Dauguma žmonių nustemba išgirdę, kad mūsų šalyje gyvena vėžliai. "Geležinė varlė" – taip tarmiškai dzūkai vadina šiuos mielus sutvėrimus, kurių populiacijos išliko mažiau melioracijos pažeistoje Pietų Lietuvoje

Boružinis storagalvis - pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Voras gyvena žemėje, ten turi pasidaręs urvelį. Gyvena sausose, smėlėtose vietose. Medžioja didelius vabalus.

Nulipdytas iš sniego.

Nulipdytas iš sniego.

Nulipdytas iš sniego.

Nulipdytas iš sniego.

Nulipdytas iš sniego.

Nulipdytas iš sniego.

Nulipdytas iš sniego.

Nulipdytas iš sniego.

Pagaminta iš dirbtinio sniego,krakmolą sumaišant su aliejum ir pridėjus guašo spalvai išgauti.

IŠ SNIEGO GAMINAU KARTU SU TĖVELIŲ PAGALBA BALINĮ VĖŽLĮ, KURIS ĮTRAUKTAS Į LIETUVOS NYKSTANČIŲ GYVŪNŲ SĄRAŠĄ. VĖŽLYS NULIPDYTAS MANO KIEME IŠ SNIEGO IR APIPURKŠTAS VAIKIŠKO GUAŠO SPALVOMIS (NEKENKIANT GAMTAI). NORĖJAU ĮAMŽINTI ŠĮ NYKSTANTĮ ROPLĮ DĖL TO, KAD GYVOJE GAMTOJE TAIP IR NESU DAR JO ATRADUSI.

"LŪŠIS – KATINŲ ŠEIMOS PLĖŠRUS ŽINDUOLIS. GYVENA DIDESNIUOSE MIŠKUOSE. .MINTA ELNIAIS, PELĖMIS, STIRNOMIS, SILPNESNIAIS PALIEGUSIAIS ŽVĖRELIAIS. PASIRINKAU LIPDYTI LŪŠĮ TODĖL, KAD JI LABAI PANAŠI Į MANO KATĘ – RUNCĘ. BALTASIS KIŠKIS – KIŠKINIŲ ŠEIMOS ŽINDUOLIS, LABAI PANAŠUS Į PILKĄ KIŠKĮ. SVERIA 3,5 KG.DAŽNIAUSIAI SUTINKAMAS ŠIAURĖS RYTŲ, PIETRYČIŲ LIETUVOS BEI VAKARŲ LIETUVOS MIŠKUOSE. PASIRINKAU LIPDYTI KIŠKUTĮ, TODĖL, KAD JISAI LABAI GRAŽUS IR MIELAS GYVŪNAS, PANAŠUS Į TRIUŠĮ."

"Rudasis lokys, arba rudoji meška. Lokinių šeimos žinduoliai, sveriantys 130-700 kg. Į Lietuvos raudonąją knygą rušis įrašyta nuo 1989 metų."

Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas storagalvių šeimos voras, Lietuvoje aptinkamas retai. Patelė 15-20 mm, juoda, aksominė, apaugusi blizgančiais plaukeliais. Patinėlis apie 10 mm, galvakrūtinė juoda, su juodais, baltais bei raudonais plaukeliais. Pilvelis ugninio raudonumo, su keturiomis didėlėmis juodomis dėmėmis ir dviem mažais taškeliais. Kojos su šviesiais žiedais.

"Šermuonėlis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Smulkus, sveria 200–300 g, laibas, ilgo kūno, trumpų kojų. Uodega apie pusės kūno ilgio su juodu galu. Vasarą viršutinė kūno pusė gelsva ar rusva, apatinė balta. Žiemą visas baltas tik uodegos galiukas juodas. Kojų pirštai su riestais, aštriais nagais. "

"Pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų. Boružiniai storagalviai gyvena apsaugotuose nuo vėjo pietiniuose šlaituose, sausose vietose, smėlėtame dirvožemyje. Lietuvoje aptikta Jurbarko r. (1999 m., 2002 m.), Gerdašiuose (Lazdijų r., 2000 m.), Rūdninkų poligone (Šalčininkų r., 2006 m.). Didžiausios grėsmės boružiniams storagalviams yra buveinių kaita dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasariniai gaisrai. Svarbu išsaugoti vorų gyvenamas buveines, nesodinti miško ir šalinti natūraliai augančius medžius ir krūmus,nesukelti gaisrų. Naudotasi Lietuvos raudonosios knygos žiniomis."

Nustačiau, kad tai – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas ir saugomas pilkasis ruonis.

"Čia gyvena Raudonojoje knygoje gyvenantys gyvūnai: Medicininė dėlė; Boružinis storagalvis; Baltieji kiškiai; Šikšniukas nykštukas"

Balinis vėžlys – tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje bei daugelyje Europos Sąjungos šalių. Dauguma žmonių nustemba išgirdę, kad mūsų šalyje gyvena vėžliai. “Geležinė varlė“ – taip tarmiškai dzūkai vadina šiuos mielus sutvėrimus. Jie gyvena kūdrose, sekliuose ežeriukuose, durpingose balose. Svarbu, kad vandens telkinyje ar aplinkiniuose viksvynuose būtų atvirų vietų, kur vėžliai galėtų šildytis saulės atokaitoje. Saugiose vietose netrikdomi vėžliai gali valandų valandas šildytis saulėje. Kodėl vėžliai baigia išnykti? Pagrindinės grėsmės yra buveinių nykimas.

Baltasis kiškis yra lepus. Mažesnis už pilkąjį kiškį. Sveria apie 3,5 kg. Šeriasi 2 kartus per metus. Vaikus atsiveda 2–4 kartus per metus . Baltieji kiškiai Lietuvoje neturi daug priešų. Kartais juos puola lapės. Jie įrašyti į R

Mano vėžliukas nulipdytas iš plastelino. Jis turi keturias kojas, mažą uodegytę, stiprų kiautą ir deda kiaušinius. Baliniai vėžliai yra nykstantys gyvūnai.

Žvėrelis lipdytas iš baltojo molio.

Lietuvoje labai reta rūšis įrašyta į Raudonąją knygą.

Erikas nulipdė nykstantį gyvūną – raudonąjį vilką.

Nilo krokodilas - roplys, priklausantis tikriems krokodilams. Afrikos krokodilas. Mėgsta upių ir ežerų pakranktes.Ilgis nuo galvos iki uodegos iki 6 metrų.Gali sverti iki 750 kilogramų. Gyvenimo trukmė: 70-100 metų. Greitis: 30-35 km/h (plaukiant).

"Kartą gyveno kiškelis vardu Morkiukas. Jo kailiukas buvo pilkas. Vieną dieną jis strakinėjo po mišką, po vasaros pievas. Jo kailiukas pilkas, pilkas, kaip akmenuko. Štai taip kiškiai keičia kailį. Žiemą baltas. Pavasarį pilkas."

Pilkasis vilkas stambiausias iš visų laukinių šuninių šeimos žinduolių. Jis yra visų naminių šunų protėvis. Jų negalima medžioti, nes gali išnykti.

"Šermuonėlis yra kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Šermuonėlis yra nedidelis, laibas ir juodu uodegos galiuku žvėrelis. Būna iki 30 cm ilgio. Jį galima pamatyti miškingose pelkėtose ir atvirose vietose."

Lipdinys iš molio.

Lipdinys iš plastelino.

"Pagrindinė grėsmė baliniams vėžliams yra buveinių nykimas dėl nusausėjimo. Baliniai vėžliai gyvena nedidelėse uždumblėjusiose kūdrose, pelkėse, senvagėse, durpynų duobėse. Vandenyje minta vabzdžiais , jų lervomis, vėžiagyviais , moliuskais, buožgalviais. Sausumoje gaudo įvairius bestuburius. Jo šarvas alyvinės, rudos arba juodos spalvos. Jo ilgis iki 25 cm. Vėžlys kiaušinėlius deda į išraustą smėlyje 10 cm gylio duobutę. Kiaušinėliai vystosi 2-3 mėn. "

Nykstantys baltieji kiškiai. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti nuo 1989m.

Lipdinys iš plastelino.

Lūšis yra nykstantis gyvūnas. Jis yra plėšrus žinduolis.

"Baltasis kiškis yra kiškinių šeimos žinduolis, šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Vasarą kailis būna pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį kailis tampa baltas, o kovo viduryje kailis pasikeičia į vasarinį pilkos spalvos. Baltieji kiškiai Lietuvoje neturi daug priešų, kartais juos puola lapės. Jie gyvena spygliuočių miškuose. Vasarą minta augalais, žiemą medžių ir krūmų šakelėmis. Baltuosius kiškius reikia saugoti, kad neišnyktų."

Aš iš modelino nulipdžiau Baltąjį kiškį, Boružinį storagalvį (vorą), Balinį vėžlį. Šie gyvūnai Lietuvoje yra nykstantys ir saugomi, todėl jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

"Rudasis lokys, arba rudoji meška, šeimos žinduoliai, sveriantys 130-700 kg. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų."

Darbas atliktas naudojant lipdymui sniegą. Lipdinys spalvintas guašu.

Darbas atliktas naudojant lipdymui spalvotą plastiliną. Lipdinys dekoruotas, paviršius raižytas mentele.

Darbas atliktas naudojant lipdymui MODELINĄ. Lipdinys suformuotas iš atskirų detalių.

Darbas atliktas naudojant lipdymui plastiliną.

Darbas atliktas naudojant lipdymui įvairių spalvų plastiliną. Atskiros detalės sujungtos, sukonstruojant vorą.

"Baltasis kiškis – kiškinių šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Sveria apie 3,5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos. Rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Vasarą baltieji kiškiai minta žole, o žiemą apgraužia drebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Iki 1989 metų baltasis kiškis Lietuvoje dar buvo medžiojamas, dabar įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. "

DARBELIO PAVADINIMAS “JUODNOSIUKAS”. DARBELIS SKIRTAS NYKSTANTIEMS GYVŪNAMS PALAIKYTI. LĖJA IŠ PLASTILINO NULIPDĖ NYKSTANTĮ RETOS RŪŠIES BALTAJĮ TRIUŠĮ, KURIS Į RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮTRAUKTAS NET PRIEŠ 32 METUS.

Padariau 5 žvėrelius, kurie mano manymu yra saugomi. Labai patinka pandos, ypač su bambuku. Bandžiau nulipdyti lūšį, balinį vėžlį ir baltąjį zuikį, kurie yra įtraukta į raudonąją knyga. Prie šio būrio prisijungė ir meškutė. Lipdymui naudojau plasteliną.

Lūšis nulipdyta naudojant plastiliną. Mokinys pasirinko šį gyvūną, nes jis jam yra gražiausias iš visų nykstančių Lietuvos gyvūnų.

Aš savo darbui daryti pasirinkau plastiliną, popierių. Kiškį ir žolytę prie jo, lipdžiau iš plastilino. Viską padėjau ant popieriaus pagrindo. Aplinkai pasirinkau iš popieriaus kurtas detales: medžiai, gėlės, kalnai. Pasirinkau lipdyti baltąjį kiškį, nes jis atrodė labai mielai ir gražiai, be to kiškiai yra vienį mėgstamiausių mano gyvūnų.

"Kas per paukštis ta pelėda? Gal dėl to, kad peles ėda? Grobio tyko naktimis, Mieliau miega dienomis. Akys didelės, apvalios. Plunksnų kuokštai lyg auselės. Snapas trumpas, kaip kablys, Stipriom kojom paukštis šis. Nesu gamtoje mačiusi pelėdos, bet tikrai tikiuosi kad vaikščiodama su šeima miške aš tikrai pamatysiu visą pelėdžiukų šeimą. "

"Tiek prisnigo, tiek reikėjo kasti sniegą, nuovargis ėmė smaugti. Prikasėm didžiulį sniego kalną! Ar palikti jį stūksoti be darbo? Tikrai, ne! Ir visa mūsų šeima suteikė sniego kalnui gyvybę. Na, žinoma, ir charakterį! Smauglys – tai tos dienos snygio herojus! Papasakojo Martynas Darinskas 10 m. "

Lūšys gyvena ir Lietuvoje ir Lenkijoje ir Estijoje taip pat ir Norvegijoje bei visur kitur. Lūšių priešai yra žmonės, tigrai, leopardai ir pilkieji vilkai.

Aš padariau medvarlę nes man labai patinka varlės. Man jos įdomios nes nykstančios ir labai mažos.

Šį aštuonkojį Karolis gamino iš balto modelino, čiuptuvus sutvirtino su dantų krapštukais. Aštuonkojį nuspalvino su žydru guašu. Karolis sako, kad: „Rifinius aštuonkojus reikia saugoti, nes juos išgaudo žmonės, kuriems aštuonkojis yra delikatesas“.

"Naudota: sniegas, vandeniniai dažai, purškiami dažai. Nulipdytas vėžlys, su pagaliuku išbraižyti šarvai, nupurkštas juoda ir ruda spalva. Balinis vėžlys – tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje bei daugelyje ES šalių. Balinis vėžlys yra tamsus, nutaškuotos kojos ir galva geltonais taškais. Smiltė -Marija lipdė patiną, nes patinams būdingos rausvos akys."

Tai – boružinis storagalvis. Tai egzotinės išvaizdos gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo yra ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta 2000m.

Baliniui vėžliui Lietuvoje gresia išnykimas, nes jie labia mėgsta pelkes, o pelkės Lietuvoje naikinamos, jų padėtus kiaušinėlius naikina lapės, bet didžiausių sunkumų vėžliams yra nenuspėjamas klimatas. Po žeme žiemojantys vėžliukai miršta, nes nebėra storo sniego sluoksnio, kuris apsaugodavo nuo šalčio.

Darbelyje pavaizduotas miško fonas, vandens telkinys, kuriuose gyvena gyvūnai ties išnykimo riba: lūšis, balinis vėžlys, lygiažvynis žaltys.

Aš noriu pristatyti rudąjį lokį, kuris yra įrašytas į Raudonąją knygą. Man patinka tokio tipo gyvūnai. Rudieji lokiai yra beveik išnykę. Mano iš plastilino nulipdytas rudasis lokys guli pamiškėje, pasirėmęs ant akmens. Aplinkai papuošti panaudojau gyvus augalus, tikrą akmenuką.

Lipdinys „Boružinis storagalvis“ padarytas iš miltų-druskos masės, įmaišant į ją spalvoto guašo. Mokinys gamino savarankiškai.

Lipdinys „ BALINIS VĖŽLYS“ padarytas iš miltų-druskos masės (sūrios tešlos). Vėliau nudažytas guašu.

LIPDINYS IŠ PLASTILINO „BALINIS VĖŽLYS“. TAI GYVŪNAS, KURIS YRA ĮRAŠYTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. NYKSTA DĖL GYVENAMŲJŲ VIETŲ NYKIMO.

LIPDINYS IŠ PLASTILINO „BALINIS VĖŽLYS“. TAI NYKSTANTIS GYVŪNAS, ĮRAŠYTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ.

Aš nulipdžiau baltąjį kiškį, balinį vėžlį jie visi įrašyti į Raudonąją knygą ir greitai išnyks.

"Aš pasirinkau šį gyvūną, nes jis yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jis sveria apie 3,5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos. O rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas. Baltieji kiškiai Lietuvos miškuose neturi daug priešų, kartais juos puola lapės ir kiaunės. Baltųjų kiškių mažėja dėl pelkių ir pelkėtų miškų sausinimo. Svarbu išsaugoti šiems kiškiams tinkamas buveines. Iš modelino nulipdytas kiškis."

Mokinė iš plastilino nulipdė lūšį.

LIPDINYS IŠ PLASTELINO – BORUŽINIS STORAGALVIS.

"Darbui atlikti naudojamas plastelinas. Pasirinktas paukštis yra saugomų rūšių sąraše. Darbui atlikti pasirinkta mėgstamiausia „rožinė“ spalva."

" - Šermuonėli, šermuonėli, nori mažo trupinėlio? Ne, ne, nesuklyskite, šermuonėliai minta ne trupinėliais. Jie ėda triušius, graužikus ir kitus smulkius žinduolius. Baisoka?! Bet tokia jau gamta! Čia visi vieni kitus ryja… Labai gala, bet niekas nežino, kodėl šie padarėliai nyksta, todėl sunku nurodyti ir apsaugos priemones. Tačiau mes tikrai galime nešiuksšlinti, rūšiuoti atliekas, nedeginti miškų ir gerbti gamtą! Gal to ir pakaks?.."

Tai – graužikas. Turi ilgą uodegą. Žiemą miega. Pasirinkau lipdyti todėl, kad ji miela. Pavojų jai kelia ūkinė veikla.

Išsirinkau šį gyvūną, nes jis man įdomus ir gražus. Vasarą gali pakeisti spalvą į pilką.

Šermuonėlį aš pasirinkau dėlto, kad jis gražus ir mielas. Jis keičia žiemą savo kailio spalvą į baltą. Gali pralįsti pro mažą skylutę. Jis yra mėsaėdis.

Šį gyvūną pasirinkau, nes dar niekada nesu jo matęs gamtoje.

Šikšnosparnis – nykstantis gyvūnas. Skraido vakare ir naktį, mėgsta tylą, gyvena palėpėse. Paslaptingi, o aš jų bijau. Jie panašūs į peles. Šikšnosparniai gražiai šneka ir kabo žemyn galva.

Vėžlys – nykstantis gyvūnas. Vėžlį aš esu matęs ir jis man labai patiko. Pamėginau jį nulipdyti iš plastilino.

"Avocetę pasirinkau, nes ji man labai graži. Vyrauja balta ir juoda spalvos. Kojos ilgos, melsvos. Avocetę lipdžiau iš modelino."

"Miegapelei nulipdyti naudojau modeliną, dantų krapštukus ir guašą. Pasirinkau didžiąją miegapelę, kadangi ji miela, švelni ir pūkuota uodega. Nepanaši į paprastą pelę. Didžioji miegapelė gyvena senuose miškuose, minta augaliniu maistu ir miega žiemos miegu. Labai norėčiau, kad žmonės nustotų kirsti miškus ir nenaikintų šių mielų gyvūnėlių namų."

Pasirinkau lipdyti vėžlį, nes mane sužavėjo, jo gyvenimo trukmė. Gyvena jis nuo 50 iki 100 metų. Aš pats namuose norėčiau auginti vėžlį.

Aš pasirinkau lipdyti šermuonėlį, nes jis labia gudrus, greitas ir dar labai mėgstantis laižytis gyvūnas.

"Šermuonėlį lipdžiau, nes jis atrodo labai švelnus ir mielas. Vasarą gelsvas, o žiemą visas baltas tik uodegos galiukas juodas. Aš jį pagaminau iš plastilino."

Vėžlį pamačiau Zooparke. Jis man pasirodė toks įdomus… Gavus užduotį Lietuvos Raudonojoj knygoj taip pat radau vėžlį ir sugalvojau, būtent jį lipdyti iš plastilino. Sužinojau, kad jis gyvena ir pas mus. Dažniau sutinkamas Lazdijų rajone. Ir dar jį kartais žmonės vadina geležine varle.

Kodėl pasirinkau šitą vorą? Hmm. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras. Jis panašus į boružėlę. Jis – labai retas. Į raudonąją knygą įrašytas nuo 2000 metų.

Tamsusis plikšliužis arba didysis arionas – plikšliužinių šeimos pilvakojis moliuskas. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

Šermuonėlis – puošnus žvėrelis, palieka pėdučių ir uodegos pėdsakus sniege. Žiemą šermuonėlių kailiukas baltas, o vasarą – rudas, tik pilvelis baltas. Lietuvoje nemedžiojami, įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą.

Pasirinkau lipdyti baltąjį kiškį, nes man tiesiog patinka balta spalva.

Balinis vėžlys gyvena Lazdijų ir Alytaus rajonuose. Gyvena pelkėtose vietose, prie stovinčių ir lėtai tekančių vandenų. Pajutę pavojų, slepiasi vandenyje. Žiemoja įsirausęs į dumblą. Minta sausumos gyvūnais, nariuotakojais.

Lipdinys iš plastelino ir nufotografuota ant paties mokinio piešinio, kuriame pavaizduota didžiojo plūdvorio medžioklė.

NULIPDYTA IŠ DUONOS.

NULIPDYTA IŠ PLASTELINO.

Aš pavaizdavau, miške gyvenanti rudąjį lokį prie kalnų. Šalia mamos stovi mažylis, jie yra prie upės. Rudasis lokys yra įtrauktas į raudonąją knygą.

NULIPDYTA IŠ PLASTELINO.

"Lygiažvynis žaltys,lygusis žaltys-žaltinių šeimos roplys.Juos naikina ne tik žmonės, o ir jų pačių perdėtas prisirišimas prie gimtosios vietos-jie vangiai ieškosi geresnių gyvenimo sąlygų, net jų namams tapus netinkama vieta maitintis bei gyventi.Be to, lygiažvynius žalčius gali suėsti plėšrieji paukščiai kaip erelis rėksnys,suopis ar gyvatėdis. Tarptautinės organizacijos UNEP duomenimis,lygiažvynių žalčių populiacija nyksta ir dėl jų buveinėse kylančių gaisrų,silpnos gaisrų prevencijos. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų. Pagamintas iš plastelino."

MYLIU GAMTĄ IR JOJE ESANČIUS GYVIUS. PRIEŠ DALYVAUJANT ŠIAME KONKURSE – „AŠ NORIU IŠLIKTI“, PASIDOMĖJAU KOKIE GYVŪNAI ĮRAŠYTI Į RAUDONAJĄ KNYGĄ. IŠNYKIMAS GRESIA ŠIEMS, MAN LABIAUSIAI PATIKUSIEMS GYVŪNAMS: BALINIS VĖŽLYS, ŠERMUONĖLIS, DRUGELIS – MACHAONAS. JUOS ĮAMŽINAU NULIPDYDAMA PLASTELINU IR NATŪRALIU MOLIU. JIE NEIŠNYKS MANO ATMINTY.

MAŽIEJI BALINIAI VĖŽLIAI YRA SAUGOMA RŪŠIS. PAGAMINAU JUOS SKIRTINGŲ SPALVŲ, KAD VIENS KITAM LABIAU PATIKTŲ, IR PADARYTŲ DAUG VAIKUČIŲ. TADA JŲ BUS DAUG IR NEBEGRĖS IŠNYKIMAS.

"PELĖDA LUTUTĖ - LIETUVOJE NYKSTANTI PAUKŠČIŲ RŪŠIS. LUTUTĖ – VIENA IŠ MAŽESNIŲ PELĖDŲ,TESVERIANTI VOS 100 - 180 GRAMŲ. DĖL GAUSIŲ PLUNKSNŲ ATRODO DIDESNĖ. PELĖDOS LUTUTĖS NAKTINIAI PAUKŠČIAI. JOS SĖKMINGAI MEDŽIOJA NET TAMSIAUSIĄ NAKTĮ. PELĖDOS LUTUTĖS GYVENA PUŠYNUOSE. PAGRINDINIS LUTUTĖS PRIEŠAS – KIAUNĖ. MAN PELĖDĄ LUTUTĘ BUVO ĮDOMU IR SMAGU LIPDYTI. LABAI PATIKO PATS PELĖDOS LIPDYMO PROCESAS. PRIEŠ NULIPDANT PELĖDĄ LUTUTĘ AŠ DOMĖJAUSI APIE ŠIO NUOSTABAUS PAUKŠČIO GYVENIMĄ. DŽIAUGIUOSI, KAD YRA ŠIS KONKURSAS IR AŠ GALĖJAU ĮGYTI NAUJŲ ŽINIŲ. "

GAILA, KAD DAUGELYJE LIETUVOS EŽERŲ IR UPIŲ GYVENĘS VĖŽYS NESENIAI PRADĖJO NYKTI. TAI LIETUVOS RŪŠIS, KURIĄ REIKIA SAUGOTI IR GINTI NUO ATVEŽTINIŲ VĖŽIŲ RŪŠIŲ. TAI GRAŽŪS IR NAUDINGI GAMTAI GYVŪNAI, TODĖL IR PASIRINKAU IŠ PLASTELINO IŠLIPDYTI PLAČIAŽNYPLĮ VĖŽĮ.

Pasaulio p. pamokoje kalbėta tema apie laukinius ir naminius gyvulius. Vaizdo medžiagoje gana greitai atpažinta lūšis. Ji panaši į namuose laikomą katę. Lūšis atpažįstama ir iš animacinių filmų. Kalbėta, kad lūšys Lietuvoje įrašytos į Raudonąją knygą ir, kad Lietuvoje joms labai sunku žiemos metu. Todėl, kai buvo nuspręsta dalyvauti konkurse, pasirinkimas buvo būten šis gyvūnas, o sniegas -lipdymo medžiaga.

Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų. Žmonės kur jų buveinė nekerta miškų. Man šis voras labai patiko skaitant „Raudonąją Lietuvos knygą“, todėl nusprendžiau jį nulipdyti.

Pasirinkau lipdyti su modelinu. Stumbrai yra šiuo metu didžiausi Lietuvoje gyvenantys gyvūnai. Pašilių stumbryne mačiau juos iš arti, kitiems jie gali atrodyti grėsmingi, bet man pasirodė mieli ir didingi.

Nulipdytas iš plastilino.

Labai linksmas kiškutis nulipdytas iš sniego.

,,Balinis vėžlys“ nulipdytas iš tualetinio popieriaus ir klijų mišinio.

Darbą atliko plastilinu.

"Šermuonėlis- kiaunių šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 2003m. Boružinis storagalvis- storagalvių šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos, pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 2000m."

"Mergaitė gyvena vienkiemyje. Visą laisvalaikį praleidžia gamtoje su sesėmis ir broliukų Jai labai patinka boružės. Šio konkurso metu sužinojo ir apie gražuolį vorą, kuris turi boružės bruožų . Jai buvo liūdna, kad šitie vorai nyksta. -Gal pamatę tokį gražuolį, žmonės atidžiau žiūrės po kojomis!. Gal išgelbėsiu nors vieną boružinį storagalvį voriuką,-kalbėjo mergaitė apibūdinant savo darbelį."

"Ar Jūs tikrai bijote vorų? Nemanau, kad bijotumėte šito mielo boružinio storagalvio... Jis gyvena apsaugotuose nuo vėjo pietiniuose šlaituose, sausose vietose, smėlėtame dirvožemyje. Rūšis įrašyta į daugelio Europos šalių raudonąsias knygas. Jie gaudo grobį ne lipniais gaudomaisiais tinklais, o švelniomis susiraizgiusiomis gijomis. Didžiausios grėsmės boružiniams storagalviams yra buveinių kaita dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasariniai gaisrai. Svarbu išsaugoti vorų gyvenamas buveines, nesodinti miško ir šalinti natūraliai augančius medžius ir krūmus. Vytauto nulipdytas boružinis storagalvis iš lipnaus sniego, viena dalis nuspalvinta dažais, panaudotos medžio šakos, kaštonai, akys – ryškūs plastikiniai kamšteliai."

"TAI STAMBIAUSIAS LAUKINIS ŽVĖRIS. RETA RŪŠIS, LAISVĖJE GYVENA TIK APIE 3000 ŠIŲ GYVŪNŲ. STUMBRAI LABAI MĖGSTA LAPUOČIŲ MIŠKUS, VEŠLIAS MŪSŲ LIETUVOS PIEVAS. DĖL ŽMOGAUS PIKTŲ KĖSLŲ, BRAKONIERIAVIMO ŠI RŪŠIS SPARČIAI NYKSTA. RŪPINKIMĖS MŪSŲ GAMTA, APLINKA. ELKIMĖS SU JA ATSAKINGAI. TIK SAUGIOJE,ŠVARIOJE GAMTOJE BUS MIELA AUGTI,GYVENTI IR JAUSTIS GERAI KIEKVIENAI GYVYBEI. SAUGOKIME IR PADĖKIME GYVŪNAMS IŠLIKTI."

"Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas - storagalvių šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. ĮLietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų. Subrendę patinai pastebimi rugpjūčio – rugsėjo ir gegužės mėnesiais, kai ieško patelių. Didžiausios grėsmės boružiniams storagalviams yra buveinių kaita dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasariniai gaisrai. Svarbu išsaugoti vorų gyvenamąsias buveines, nesodinti miško ir šalinti natūraliai augančius medžius ir krūmus. Elinga darbui pasirinko kinetinį smėlį ir trijų spalvų (raudonas, juodas ir baltas) plastiliną, iš kurio nulipdė vorą. Nulipdžius vorą padėjo („apgyvendino“) terariume ant kinetinio smėlio."

Nulipdyta iš plastilino.

NULIPDYTA IŠ PLASTILINO.

DIDYSIS ARIONAS-tamsusis plikšliužis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

RAUKŠLĖTOJI SMĖLIABITĖ - žeminių bičių šeimos vabzdys. Lietuvoje randama tik nedideliame Dzūkijos nacionalinio parko plote. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą

DIDYSIS APUOKAS - Lietuvoje didysis apuokas labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nykimo priežastys – Lietuvos brandžių miškų masiniai kirtimai.

"EUROPINIS PLAČIAAUSIS - lygianosinių šeimos šikšnosparnis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą."

RUDĖ - Labai reta, nyksta visame pasaulyje. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

BALINIS VĖŽLYS - balinių vėžlių šeimos roplys. Aptinkamas Lazdijų ir Alytaus rajonuose. Čia įkurti draustiniai. Aptiktas ir Žemaitijos nacionaliniame parke. Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

ŠIAURINIS AUKSINUKAS - melsvių šeimos drugys. Skraido gegužės – birželio mėn. paupių pievose, paežerėse. Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

ILGASNUKIS RUONIS – ruonių pobūrio jūros žinduolis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža jūros kiaulytė". Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

LŪŠIS - katinių šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

Stumbras , nykstantis gyvūnas. Gyvena Lietuvos ir Baltarusijos miške.

"BALINIS VĖŽLYS „FERDINANDAS“ ŠIS VĖŽLYS NULIPDYTAS IŠ SNIEGO IR NUDAŽYTAS AKVARELE. KAIP IR TIKRIESIEMS VĖŽLIAMS, JAM GRESIA IŠNYKIMAS, KAI PAŠILDYS SAULUTĖ. TIKRIEJI BALINIAI VĖŽLIAI YRA MAŽI IR LIETUVOJE NYKSTA DĖL TINKAMŲ BUVEINIŲ TRŪKUMO. NERETAI JŲ KIAUŠINIUS SUĖDA LAPĖS IR USŪRINIAI ŠUNYS. PRISIDĖKIM PRIE JŲ IŠSAUGOJIMO!"

"PASIDOMĖJUS LIETUVOS NYKSTANČIŲ GYVŪNŲ RŪŠIMIS, MANO DĖMESĮ PATRAUKĖ BALINIS VĖŽLYS. MŪSŲ ŠALYJE JIE KITAIP DAR VADINAMI „GELEŽINĖMIS VARLĖMIS“. TAI LABAI ILGAAMŽIAI GYVŪNAI, GALINTYS IŠGYVENTI NET IKI 100 METŲ. PAGRINDINĖ JŲ NYKIMO PRIEŽASTIS, TAI JŲ GYVENAMŲJŲ VIETŲ NYKIMAS. SAVO DARBELĮ LIPDŽIAU IŠ SŪDYTOS TEŠLOS, KURIĄ UŽMINKYTI PADĖJO MAMYTĖ. NULIPDYTĄ VĖŽLIUKĄ DŽIOVINOME ORKAITĖJE, PO TO JĮ DAŽIAU AKVARELE. SPALVAS PARINKAU PAGAL MATYTUS PAVEIKSLĖLIUS. ŠIUO DARBELIU NORĖČIAU PASKATINTI VISUS SUSIMĄSTYTI, KAIP AŠ IR TU GALĖTUMĖM PRISIDĖTI PRIE GYVŪNŲ, KURIE NORI IŠLIKTI, IŠSAUGOJIMO. MYLĖKIME GAMTĄ IR ELKIMĖS SU JA ATSAKINGAI!"

"MAN LABAI PATIKO ŠIS VORAS. JIS PANAŠUS Į BORUŽĘ. BORUŽINĮ STORAGALVĮ NULIPDŽIAU IŠ PLASTILINO. VORAI 10-20 MM, JUODI, AKSOMINIAI. PILVELIS RAUDONAS SU KETURIOMIS DIDELĖMIS DĖMĖMIS. KOJOS SU ŠVIESIAIS ŽIEDAIS. VORAS ŽEMĖJE ĮSIRENGIA 10 CM ILGIO IR 1 CM SKERSMENS PILTUVĖLIO FORMOS URVELĮ. PATELĖ PADEDA 8-10 MM SKERSMENS KIAUŠINIŲ KOKONĄ SU 80 KIAUŠINĖLIŲ. PER ŽIEMĄ JUOS MAITINA. PAVASARĮ PATELĖ ŽŪSTA IR TAMPA MAISTU SAVO JAUNIKLIAMS. "

"BORUŽINIS STORAGALVIS ARBA RAUDONASIS ERESAS. TAI EGZOTINĖS IŠVAIZDOS PATS GRAŽIAUSIAS LIETUVOS VORAS, KURIS DĖL SAVO SLAPTO GYVENIMO BŪDO YPATINGAI RETAS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTAS NUO 2000 METŲ."

Europinė medvarlė – viena mažiausių varlių Europoje. Tai saugoma rūšis, įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 2000 metų. Šios varlytės būna ryškiai žalios, turi lipnius pirštus, todėl gali laipioti. Aš pasirinkau medvarlę, nes man ji pasirodė labai graži, turinti spalvotas kojytes. Būtų gaila, jei jos išnyktų.. Saugokime medvarles.

Baltasis kiškis. Šis kiškinių šeimos žinduolis yra šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Jis įdomus tuo, kad jo kailiukas keičia spalvą. Vasarą kailis pilkos spalvos, rudenį kailis tampa baltas. Lietuvos miškuose baltųjų kiškių nėra gausu, tad reikia juos saugoti, negalima medžioti.

Boružinis storagalvis. Lietuvoje aptinkamas retai. Jo pilvelis ugninio raudonumo, su keturiomis didelėmis juodomis dėmėmis ir dviem mažais juodais taškeliais. Gyvena apsaugotuose nuo vėjo pietiniuose šlaituose, sausose vietose, smėlėtame dirvožemyje.

Boružinis storagalvis. Šis voras man patiko, nes jo įdomios spalvos. Jis yra panašus į boružę. Man patinka , nes jis yra išskirtinis. Vorus taip pat reikia saugoti, nes jie yra reikalingi.

Balinis vėžlys. Baliniai vėžliai yra ropliai. Jų šarvas alyvinės spalvos, rudas ar juodas. Dzūkai juos vadina geležinėmis varlėmis. Jie gali užaugti iki 30 cm ilgio. Jie ėda žuvis, varles, vandens vabzdžius ir kirminus. Šie vėžliai yra ilgaamžiai – jie gali sulaukti net šimtą metų ! Tereikia tik žmonijai nustoti teršti aplinką bei saugoti mūsų nuostabią gamtą ir padėti išlikti šiems nuostabiems gyvūnams.

Baltijos aštriašnipis eršketas – tai gėlavandenė žuvis. Gyvena prie Šiaurės Amerikos žemyno rytinių pakrančių upėse, įtekančiose į Atlanto vandenyną. Seniausias žinomas aštriašnypis eršketas buvo 60 metų. Pagrindinis jų išnykimo pavojus kyla tik iš žmonių veiklos..Tad saugokime eršketus, kad jie neišnyktų iš mūsų vandenų ir jūrų.

Balinis vėžlys. Tai nykstantis, mielas ir gražus gyvūnas, kurį reikia saugoti kaip ir kitus nykstančius mūsų šalies gyvūnus. Juk be gyvūnų mūsų gamta nebūtų tokia graži ir įdomi..

„Tritoniukas- dinozauriukas.“ Man skiauterėtasis tritonas – nuostabiai gražus varliagyvis. Jis man panašus į mažytį dinozauriuką, sugebėjusį išlikti iki mūsų dienų. Noriu, kad tritonai dar ilgai ilgai plaukiotų Lietuvos ežeruose ir kūdrose!

Baltojo kiškio švelnus, pūkinis kailiukas žiemą baltesnis už sniegą. Kiškutis tarsi iš sniego ir sutvertas... Sniegutis puikus slapukas!

Tai mažas lipdinys kuriame pavaizduota vaizdas su dingstančiais šikšnosparniais, bei stumbru. Darbas atliktas iš modelino.

"Storagalvių šeimos voras Lietuvoje aptinkamas labai retai, įrašytas į raudonąją knygą. Paskutinį kartą aptiktas 2002 m. Jurbarko rajone. Tai apie 10-20 mm juodi, apaugę blizgančiais plaukeliais vorai, turintys ugninio raudonumo su keturiomis juodomis dėmėmis pilvelį. Kojos su šviesiais žiedais. Patinėliai sugeba šuoliuoti. Pavasarį patelės žūsta ir tampa kaip papildomas maistas savo jaunikliams. Gyvena pačių įsirengtuose smėlėto dirvožemio urveliuose. Medžioja didelius vabalus ( mėšvabalius, šoklius). Šie vorai nyksta dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasarinių gaisrų. Svarbu išsaugoti vorų gyvenamas buveines. Pažiūrėkit, koks jis gražus ! Aš jį nulipdžiau iš plastilino."

Kietageldis moliuskas priklausantis gėlavandenių moliuskų šeimai.

Pavaizduotas nykstantis ir į Raudonąją knygą įrašytas Baltasis kiškis, bei žaltys. Gyvūnai pavaizduoti tarp eglučių.

Balinis vėžlys tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje. Todėl nusprendžiau jį nulipdyti iš plastilino, tai be galo mielas gyvūnėlis :) Tad mylėkime ir saugokime juos.

Baltasis kiškis – kiškinių šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Sveria apie 3,5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos. Rudenį kailis tampa baltas. Vasarą baltieji kiškiai minta žoline augmenija, o žiemą apgraužia drebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Baltieji kiškiai Lietuvos miškuose neturi daug priešų, kartais juos puola lapės ir kiaunės. Labiau baltieji kiškiai nukenčia nuo lūšių ir didžiųjų apuokų. Nuo 1989 m. baltasis kiškis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

BALINIŲ VĖŽLIŲ ŠEIMOS ROPLYS. LIETUVOJE GYVENA APIE 500-600 BALINIŲ VĖŽLIŲ. GYVENIMO TRUKMĖ LIETUVOJE SIEKIA NET NUO 50 IKI 100 METŲ!

BALTASIS KIŠKIS YRA ŽINDUOLIS, KURIS ŠIEK TIEK MAŽESNIS UŽ PILKĄJĮ KIŠKĮ. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS NUO 1989 METŲ. RUDOJI MEŠKA Į KNYGĄ ĮRAŠYTA TAIP PAT TAIS PAČIAIS METAIS. LIETUVOS RUDASIS LOKYS IŠNYKĘS XIX A. ANTROJOJE PUSĖJE , DABAR ČIA NUOLATOS NEGYVENA. TIK KARTAIS UŽKLYSTA PAVIENĖS MEŠKOS.

„ILGASNUKIS RUONIS“. DAR VADINAMAS PILKUOJU RUONIU. JŪROS ŽINDUOLIS, KURIS IŠVERTUS PAVADINIMĄ IŠ GRAIKŲ KALBOS REIŠKIA „MAŽĄ JŪROS KIAULYTĘ“.

LŪŠIS – PLĖŠRUS ŽINDUOLIS. XX A. PIRMOJE PUSĖJE LŪŠYS LIETUVOJE BUVO BEVEIK IŠNYKUSIOS. VĖLIAU, KAI PAGERĖJO APSAUGA, MITYBOS SĄLYGOS IR SUMAŽĖJO VILKŲ, LŪŠIŲ ĖMĖ GAUSĖTI. BALTASIS KIŠKIS RANDAMAS BEVEIK VISOJE LIETUVOJE, BET NE VISUOSE MIŠKUOSE. DIDŽIAUSIA GRĖSMĖ RŪŠIAI YRA TINKAMŲ BUVEINIŲ MAŽĖJIMAS DĖL PELKIŲ IR PELKĖTŲ MIŠKŲ SAUSINIMO, TAIP PAT KAI KURIŲ PLĖŠRŪNŲ (LAPIŲ, USŪRNIŲ ŠUNŲ, KIAUNIŲ) GAUSA.

DAR VADINAMAS RAUDONUOJU ERESU – STORAGALVIŲ ŠEIMOS VORAS. TAI EGZOTINĖS IŠVAIZDOS PATS GRAŽIAUSIAS LIETUVOS VORAS, KURIS DĖL SAVO SLAPTO GYVENIMO BŪDO YRA YPATINGAI RETAS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 2000 METŲ.

ŠIS VORAGYVIS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 2000 METŲ.

LIETUVOJE BALINIS VĖŽLYS DAR VADINAMAS „GELEŽINE VARLE“. TAI VIENINTELĖ VĖŽLIŲ RŪŠIS, GYVENANTI LIETUVOJE.

ĮDOMU TAI, JOG VASARĄ ŠERMUONĖLIO KAILIS BŪNA RUDAS, O PILVELIS BALTAS, UODEGA SU JUODUGALIUKU. ŽIEMĄ KAILIUKAS PASIDARO BALTAS, BET UODEGYTĖS GALIUKAS – JUODAS.

„RUDASIS LOKYS“. ARBA KITAIP VADINAMAS RUDĄJA MEŠKA. MĖGSTA DIDELIUS MIŠRIUS MIŠKUS SU UPELIAIS, PELKĖMIS, KRŪMYNAIS AR UOGYNAIS. ŽIEMAI UŽMIEGA IRŠTVOSE. GYVENA PAVIENIUI.

ŠIE RUONIAI GYVENA APIE 40 METŲ. GYVENA JŪROJE, KARTAIS TIK ATSITIKTINAI ATPLAUKIA KITUS VANDENS TELKINIUS.

Rudasis lokys nulipdytas iš sniego ir pagražintas spalvotu vandeniu.

Meškučiai linksmi ir draugiški. Jie nulipdyti iš plastilino.

ŠIAM ŽAISMINGAM ŽVĖRELIUI NULIPDYTI BUVO PASIRINKTAS SNIEGAS. SMAGU ŽIEMĄ IŠ SNIEGO NUSILIPDYTI DRAUGĄ!

SMAGU ŽIEMĄ LAUKE! GALIMA IŠ SNIEGO NUSILIPDYTI NE TIK BESMEGENĮ, BET IR MIELĄ, MAŽĄ LOKIUKĄ. JĮ NUSPALVINTI SU DAŽAIS IR TURĖTI TIKRĄ DRAUGĄ!

Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas (lot. Eresus cinnaberinus, vok. Schwarze Röhrenspinne) - storagalvių (Eresidae) šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

BALINIS VĖŽLYS - balinių vėžlių šeimos roplys, Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Tai reliktinė ir vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvoje, į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.

BALTASIS KIŠKIS - kiškinių šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

BALTASIS KIŠKIS - kiškinių šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

Balinis vėžlys - balinių vėžlių šeimos roplys, Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Tai reliktinė ir vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvoje, į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.

Lygiažvynis žaltys - žaltinių šeimos roplys, dar kitaip vadinamas lygiuoju žalčiu. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.

Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas - storagalvių šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

LOKINIŲ ŠEIMOS ŽINDUOLIS,SVERIANTYS 130-700 KG. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 1989 METŲ.

KIAUNINIŲ ŠEIMOS PLĖŠRUS ŽINDUOLIS. DYDŽIU IR IŠVAIZDA PANAŠI Į ŠEŠKĄ IR ŪDRĄ.

Uralinės pelėdos – reti ir unikalūs paukščiai. Manoma, kad mūsų šalyje likę apie 15–30 perinčių šios rūšies atstovų porų. Dėl mažos populiacijos sparnuočiai įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Suaugusio gyvūno ilgis siekia 50-60 centimetrų. Patinėliai smulkesni nei patelės. Viršutinė uralinės pelėdos kūno dalis pilkšvai rusva, apatinė – balta. Per abi išsidėstę tamsūs išilginiai dryžiai. Sparnai tvirti, gana trumpi. Skruostų diskas šviesiai pilkas. Akys juodos. Snapas gelsvas, aštrus. Šios rūšies sparnuočiai gana panašūs į Lietuvoje kur kas dažniau sutinkamas savo giminaites – namines pelėdas. Atskirti gyvūnus galima pagal dydį. Uralinės pelėdos kur kas masyvesnės, turi ilgesnę uodegą.

Lūšis- katinų šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta nuo 2000 metų. Minta pelėmis, pelėnais, stirnomis, elniais, bet dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Žmogaus vengia. Lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Buvo atvejų, kai lūšys mirtinai sudraskydavo piemenų šunis. Lietuvoje nemedžiojama nuo 1979 metų

Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas (lot. Eresus cinnaberinus, vok. Schwarze Röhrenspinne) - storagalvių (Eresidae) šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

Kukutis yra gana plačiai Lietuvoje paplitęs paukštis, tačiau dažniausiai gamtoje aptinkamos tik pavienės jų poros. Nykstant senoms sodyboms su joms būdingais ilgaamžiais medžiais, senus medžius iškertant pakelėse, pamiškėse ir palaukėse, atsiranda kukučiams veistis reikalingų uoksų trūkumas. Kol kas nebuvo įgyvendinta jokių plataus masto gamtosauginių akcijų šiai rūšiai išsaugoti – kukučiams tinkami inkilai buvo keliami pavienėse sodybose. Jų kėlimas šalies mastu galėtų reikšmingai pagerinti kukučių apsaugos būklę.

Šermuonėlis yra nedidelis, laibas, juodu uodegos galiuku kiauninis žvėrelis. Išauga iki 30 cm ilgio. Aptinkamas miškingose, pelkėtose ir atvirose vietovėse. Dažniau gyvybines veiklos žymių pastebima kupstynėse, nendrynuose, upių slėniuose, kirtavietėse. Gali būti aktyvus bet kuriuo paros metu. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia pelinio graužiko, kurmių urveliuose, kuriuose ilsisi. Minta triušiais, graužikais (pelėmis, žiurkėmis), kitais smulkiais žinduoliais, taip pat ėda paukščius, jų kiaušinius ir jauniklius. Kartais ėda ir žuvis, roplius, amfibijas ir bestuburius.

Balinis vėžlys labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr.159 balinis vėžlys įrašytas į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašą. Nyksta daugiausia dėl tinkamų gyvenamųjų vietų nykimo. Norint sudaryti vėžliams palankias sąlygas, savo valdoje galima įrengti dirbtinę kūdrą ar kelias skirtingo gilumo, geriausia aukštesnėje vietovėje, kad vanduo būtų skaidresnis, o į telkinį patektų mažiau trąšų. Tokioje kūdroje negalima užveisti žuvų, tačiau ateinantys atsigerti galvijai bus naudingi tuo, kad nuskabys pakrančių sąžalynus.

"Reta perinti, migruojanti, praskrendanti rūšis. Lietuvoje pastebima gegužės – rugsėjo mėn., didesnėse sausų pušynų kirtavietėse, miško aikštėse, prie kaimų. Labai sparčiai nyksta, dažniau aptinkamas pietinėje ir rytinėje šalies dalyse. Spalvingas paukštis ryškiai ruda nugara, žydrai žalia galva ir apačia. Priekinė sparnų dalis ir antuodegis tamsios, sodrios mėlynos spalvos. Gamtininkų nuomone, šie paukščiai nyksta, nes praranda maitinimosi buveines, nes nyksta brandūs medynai, mažėja tinkamų perėti uoksų. Žalvarnių gretas retina ir šių paukščių medžioklės Pietų kraštuose, kur jie migruoja, sparčiai besikeičiantis klimatas, nereguliuojamas plėšrūnų skaičius veisimosi vietose."

"Pilkasis ruonis (lot. Halichoerus grypus, angl. Grey Seal, vok. Kegelrobbe) - ruonių (lot. Pinnipedia) pobūrio jūros žinduolis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža jūros kiaulytė"". Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų. Konkursui ruonis nulipdytas iš sniego :) "

TAI LIETUVOJE ESANTI RETA RŪŠIS, KURI YRA ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. ŠI RŪŠIS NYKSTA DĖL TINKAMŲ GYVENAMŲJŲ VIETŲ NYKIMO. BALINIS VĖŽLYS LAIKOMAS PUSIAU VANDENS GYVUNU, NES GALI SAUSUMOJE IŠBŪTI IKI KETURIŲ VALANDŲ.

Peržiūrint nykstančius Lietuvos gyvūnus, labiausiai sudomino vorai. Susidomėjom boružiniu storagalviu, kurio niekada dar nebuvome matę. Dėmesį patraukė tai, kad jis panašus į boružę, todėl nusprendėm tokį gražų vorą nulipdyti. Darbelis nulipdytas iš plastilino, jam sukurti reikėjo kruopštumo, kantrybės, laiko.

Iš turimo plastilino suformavo rupūžės kūną, galvą, kojas. Plastilino mentele padailino reikiamas linijas. Paskui rupūžei pridėjo spalvotų dėmių, o kai darbelis buvo baigtas, priderino akmenukus ir štai – Rugilės kūrinys.

Sofija iš Lietuvos Raudonosios knygos išsirinko baltąjį kiškį. Lipdant norėjosi, kad darbelis būtų paprastas ir fukncionalus - gavosi kiškis-lėkštutė smulkiems daiktukams susidėti. Lipdyta buvo iš lipdymo tešlos, kuri nulipdžius buvo sudžiovinta.

"Pandų šeimą berniukas matė Berlyno zoologijos sode. Darbas pagamintas iš plastilino, medienos. Mokinys turi specialiųjų ugdymo poreikių. "

DARBAS NULIPINTAS IŠ MODELINO. KIŠKIAI LIETUVOJE SPARČIAI NYKSTA DĖL PLAČIAI NAUDOJAMŲ TRĄŠŲ, DĖL GALINGOS ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS.

DARBAS NULIPINTAS IŠ TEŠLOS. VIEŠINT VARĖNOS RAJONE, JORIUI TEKO MATYTI MEŠKOS PĖDAS. JOS ČIA UŽSUKA IŠ KAIMYNINĖS BALTARUSIJOS.

DARBAS NULIPDYTAS IŠ PLASTILINO.

"Balinis vėžlys yra vienas mano mėgstamiausių ir man labai patinkančių gyvūnų. Jie įrašyti į Raudonąją knygą, kaip nykstanti rūšis. Tai ir buvo viena iš priežasčių, dėl ko norėjau nulipdyti būtent jį. Norėčiau turėti tinkamas sąlygas ir leisti jiems augti savo tvenkinyje."

"Paprastoji arba europinė medvarlė į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta nuo 2000 metų. Tai – Lietuvoje labai reta varlytė, ji neršia kūdrose, gyvena pamiškėse. Sabrina varlytę nulipdė iš perdirbto popieriaus. Ji atkreipia dėmesį, jog varlytė yra maža ir reta, minta vabzdžiais ir jautri gamtos bei oro taršai."

"Lygiažvynio žalčio gąsdinimo poza panaši į nuodingos gyvatės, dėl to žmonės jų bijo ir negailestingai naikina. Jis paimtas į rankas kandžiojasi, bet yra nepavojingas. Vaikus veda kasmet arba kas 2-3 metus. Lietuvoje labai retas, įrašytas į Raudonąją knygą. Greta Šličiūtė lygiažvynį žalčiuką nulipdė iš perdirbtos popieriaus masės naudodama antrines žaliavas, paklotui panaudojo svogūnų."

"Viena iš mažiausių varlių Europoje, užauga ne didesnė nei 3-5 cm ilgio. Medvarlės minta vabsdžiais ir kitais bestuburiais. Jos žiemoja urveliuose, išpuvusiuose medžiuose, akmenų krūvose ar netgi rūsiuose. Pagrindinė nykimo priežastis yra tinkamų būveinių trūkumas. Išsaugokime šias gražias varlytes 😊"

"RUDASIS LOKYS YRA IŠNYKĘS GYVŪNAS LIETUVOJE, BET PAVIENIUS UŽKLYDUSIUS LOKIUS VIS DAR GALIMA SUTIKTI. DIDĖJANT GYVENTOJŲ TANKUMUI IR VYSTANTIS GYVULININKYSTEI, LOKIUS IMTA PERSEKIOTI KAIP PLĖŠRŪNUS, DARANČIUS ŽALĄ NAMINIAMS GYVULIAMS. TAI VIENA IŠ PRIEŽASČIŲ, DĖL KURIŲ JŲ ĖMĖ MAŽĖTI. BE TO, DAUG LOKIŲ IŠNAIKINTA DĖL MIŠKŲ KIRTIMO. RUDOJI MEŠKA – DIDINGA SAVO IŠVAIZDA, KURI TUO PAČIU YRA NETOBULA. TUO ŠIS GYVŪNAS IR ŽAVI. "

"Tai egzotinės išvaizdos, pats gražiausias Lietuvos voras. Dėl slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Lietuvoje aptikta Jurbarko r. (1999 m., 2002 m.), Gerdašiuose (Lazdijų r., 2000 m.), Rūdninkų poligone (Šalčininkų r., 2006 m.). Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 2000 metų. Didžiausios grėsmės boružiniams storagalviams yra buveinių kaita dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasariniai gaisrai. "

"Jūrinis erelis yra plėšrus paukštis, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Jūrinis erelis turi grobiui laikyti pritaikytus nagus, tvirtą ir mėsai plėšyti pritaikytą snapą, labai gerą, grobio paieškai pritaikytą regą. Man šis paukštis patinka, nes jis labai tvirtas ir stiprus. Aš pavaizdavau,kaip jis gaudo žuvį."

Lygiažvynis žaltys - žaltinių šeimos roplys. Kūno viršus pilkas, gelsvai ar pilkai rusvas, kartais rausvai rudas. Patinėlių ilgis 47-62cm,patelių 44-62cm. Švedijoje buvo pagautas 83cm ilgio, o Ukrainoje netoli Černobilio - 92cm. Vaikus veda kasmet arba kas 2-3metus.Poruojasi gegužės mėnesį. Viena patelė atveda 2-9jauniklius. Neriasi 2-3 kartus per metus. Išgyvena iki 20 metų amžiaus. Lietuvoje labai reta rūšis. Pirmą kartą 1921m. T.Ivanausko pagauta Rūdininkų girioje. 2008m. aptiktas Viešvilės rezervate. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1976 metų.

"Sveria apie 3,5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje - kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais, nors Lietuvoje būna ir ne visai baltų individų. Didžiausia grėsmė rūšiai yra tinkamų buveinių mažėjimas dėl pelkių ir pelkėtų miškų sausinimo, taip pat kai kurių plėšrūnų (lapių, usūrinių šunų, kiaunių) gausa. Svarbu išsaugoti šiems žvėreliams tinkamas buveines, sumažinti plėšrūnų skaičių. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų."

"Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Europoje jų liko vos keletas vienetų. Paplitęs Šiaurinėje Atlanto vandenyno pusėje. Pagamintas iš modelino, plastilino ir lininio siūlo. Nudažytas perlamutriniais ir akvareliniais dažais."

"Aš pasirinkau daryti projektą ,,Kukutis’’. Kukutis yra Lietuvoje saugomas, į Raudonąją knygą įrašytas nuo 1989 m. Kukučio lietuviškas pavadinimas, kaip ir dzūkiškas kukucis. Jis buvo išrinktas dzūkijos paukščiu. Galima rasti Žuvinto rezervate, nors kai ten lankiausi, neteko pamatyti. Gamindamas paukštelį naudojau modiliną, guašą, akrilinius dažus, plunksnas, pagaliukus sparnų sutvirtinimui ir putplastį pagrindui. :)"

"Balinis vėžlys Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Tai reliktinė ir vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvoje. Lygiažvynis žaltys dar kitaip vadinamas lygiuoju žalčiu. Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. "

Aironas pasirinko nulipdyti šį vorą, nes jis pats gražiausias Lietuvoje voras ir yra saugomas. Dėl savo paslaptingo gyvenimo šis voras yra itin retas. Nuo 2000 metų Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Arminas pasirinko nulipdyti vėžlį, nes Lietuvoje jis yra saugomas. Pasak berniuko, vėžliai yra protingi ir ilgai gyvena.

Danielius pasirinko nulipdyti šį voriuką, nes jis labai gražus. Pasak berniuko, tikras gražuoliukas! Danielius papasakojo, kas jis labai mielas ir žinau, kad yra saugomas Lietuvoje.

Apie miškinę miegapelę Edvinas sužinojo internete. Pasak berniuko, mažytė miškinė miegapelė labai miela: švelnus kailiukas ir labai gražios akytės. Šis retas gyvūnėlis įsirengia gūžtas medžių uoksuose yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Elinga nutarė nulipdyti vėžliuką, nes jai labai patinka šie ropliai. Mergaitė sužinojo, kad Lietuvoje balinis vėžlys yra labai reta rūšis ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą nuo 2002 metų.

Ernestas kartu su tėčiu žiūrėjo Lietuvos raudonąją knygą ir labiausiai patiko šis varliagyvis dėl spalvų paletės ir grožio.

Gustas papasakojo, kad anksčiau yra matęs šį gyvūną ir jis labai patiko. Berniukas daugiau sužinojo, kad baliniai vėžliai gyvena Lietuvoje, yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir yra labai reta rūšis.

Kajus nulipdė šį vėžliuką ir jį pavadino Tomiu. Berniukas papasakojo, kad jam labai patinka vėžliai ir sužinojo, jog jie yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Meida nulipdė šį vėžliuką ir pavadino ,,Draugiškasis vėžliukas“. Mergaitė sužinojo, kad šis roplys Lietuvoje gyvena nuo gilios senovės ir yra saugomas.

Nojus pasirinko nulipdyti šį vorą, nes vartant Lietuvos raudonąją knygą, šis gyvūnas iš karto ,,patraukė akį“ savo grožiu. Pasak berniuko, buvo labai įdomu sužinoti ir apie kitus Lietuvos saugomus gyvūnus.

Rokas nusprendė nulipdyti jau išnykusį gyvūną – dinozauriuką. Pasak berniuko, jei mes nesaugosime gyvūnų ir netausosime gamtos, visų gyvūnų laukia toks pats likimas kaip dinozaurų ir jie išnyks.

"ATLIEKANT KŪRYBINĮ DARBĄ PANAUDAS PLASTILINAS IR MODELINAS. KŪRYBINIAME DARBE PAVAIZDUOTI: PAPRASTASIS JŪRINIS ERELIS, PAPRASTOJI LIEPSNOTOJI PELĖDA, APUOKAS, BALTIEJI KIŠKIAI."

"ŠI RŪŠIS LIETUVOJE NYKSTANTI. JŲ YRA 28 RŪŠYS. ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. MAN ŠIS ŽVĖRELIS LABAI PATIKO,TODĖL AŠ JĮ NULIPDŽIAU IŠ MOLIO.LABAI DAUG STENGIAUSI,DAUG ĮDĖJAU PASTANGŲ,DARBO.....DANIELA ."

Beržinė Sicista. Šoklinių šeimos smulkus graužikas su ilga ir plaukais apaugusia uodega. Lietuvoje pirmą kartą aptikta buvo 1933 metais. Lietuvoje yra nereta, tačiau moka gerai slapstytis ir dėl to retai patenka į žmogaus rankas. Beržinė Sicista veikli tik nakties metu, ypatingai prieš aušrą, o vėliau užmiega giliu miegu, būdinga graužikams poza.

Aš nulibdžiau balinis vėžlį todėl, kad jis yra nykstanti rūšis. Man jis labai patiko todėl nusprendžiau ji nulipdyti. Baliniai vėžliai nyksta dėl to kad naikinamos jų buveinės. Jie yra saugomi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Kukutis yra Lietuvoje saugomas ir į Raudonąją knygą įrašytas dėl biologinių ypatybių .Jis sveria apie 70g. Šis paukštis nevengia ir žmogaus draugijos, kartais įsikurdamas net žmonių sodybose, dažnai maitinasi žmogaus kaimynystėje.

"Didysis baltasis garnys – atsargus, bailus, bet labai gražus paukštis. Retai tupia į medžius. Aktyvus dieną. Daug galima rašyti apie šį gražuolį... bet... Labai liūdna, kad šis paukštis Lietuvoje priskiriamas prie nykstančių. Visi turėtume prisidėti pagal savo galimybes prie aplinkos ir gyvūnų, paukščių saugojimo. Didysis baltasis garnys yra įspūdingas paukštis. Labai norėčiau, kad didėtų šių paukščių populiacija ir jie neišnyktų. Savo Didyjį baltąjį garnį nulipdžiau iš plastilino. Aplinkos sulūrimui panaudojau vasarą rinktus sudžiovintus augalus. Mano garnys prie vandens telkinio, saugioje aplinkoje. Kartu saugokime gamtą!"

Šis gyvūnas saugomas , jis yra retas, nykstantis

Lipdyta iš plastilino.

Lipdyta iš plastilino.

Lipdyta iš plastilino.

Lipdyta iš plastilino.

Lipdyta iš plastilino.

Lipdyta iš plastilino.

Lipdyta iš plastilino.

Lūšis yra vienas iš nykstančių gyvūnų, kuriuos turime saugoti ir globoti. Nevalgomi, nebent už save didesnių gyvūnų. Priklauso kačių šeimai ir gyvena miške.

"Vijūnai gyvena lėtos tėkmės upėse, senvagėse, dumblėtuose ežeruose, tvenkiniuose ir laikinai išdžiūstančiuose vandens telkiniuose, kuriuose gausu detrito ir vandens augalo. Iš kitų vijūninių žuvų išsiskiria 10 aplink žiotis esančių ūselių. Užauga iki 25-30 cm ilgio. Neršia ant augalų, jų šaknų, kai vanduo sušyla iki +16 °C. Minta smulkiais bestuburiais ir detritu. Detritas - susidaro iš negyvų gyvūnų, augalų ir grybų. Vijūnai geba išgyventi išdžiūstančiuose vandens telkiniuose užsikasdami dumble ir aplink kūną sudarydami gleivingą dangalą. Vijūną ištraukus iš vandens jis cypia. Neigiamos įtakos vijūnų gausumui turi didelis plėšriųjų žuvo tankumas. "

Juodasis gandras stambus paukštis bei nesunkiai atpažįstamas iš juodos spalvos. Kūnas 95-100 cm igio, ūgis 102 cm, išskleistų abiejų sparnugalių ilgis 145-155 cm, snapas ilgas, iki 19,5 cm ilgio, svoris apie 3 kg. Patinai vidutiniškai didesni už pateles.

Dažniausiai žmonės bijo vorų, todėl nusprendžiau padaryti vorą.

Tai didžiausias Europos ir Lietuvos vabalas. Kūnas iki 7,5cm ilgio, su atsikišusiais į priekį didžiuliais, į elnio ragus panašiais žandais. Aptinkami ąžuolynuose. Lietuvoje labai reta rūšis.

Didelę grėsmę jūrų faunai kelia vandens tarša (pvz., naftos išsiliejimas), nekontroliuojama žvejyba, todėl mes privalome saugoti ją. Man labai patinka jūra, todėl noriu, kad vanduo būtų švarus ir joje galėtų plaukioti kuo daugiau žuvų.

Man senelis pasakojo, kad anksčiau Lietuvoje dažnai galima buvo pamatyti žalčius. O aš nesu mačiusi jo gamtoje, tik internete. Žinau, kad šie ropliai saugomi Lietuvoje. Man rūpi, kad jie ir toliau gyventų Lietuvoje.

"Stumbras - jaučių pošeimio dykaraginis žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1969 metų. Zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laisvėje. Laisvėje klajojančios 2 - 3 bandos pastebimos Panevėžio, Kėdainių, Ukmergės rajonuose. Laisvėje gyvenančiai stumbrų bandai esama aplinka yra netinkama: miškai per maži. Dailės ir technologijų pamokoje buvo užduotis savarankiškai pasidomėti nykstančiais Lietuvos gyvūnais ir nulipdyti. Mokinė nulipdė iš plastilino stumbrą."

Darbas lipdytas iš plastilino.

Darbas lipdytas iš plastilino.

Darbas lipdytas iš plastilino.

Darbas lipdytas iš plastilino.

Darbas lipdytas iš plastilino.

Darbas lipdytas iš plastilino.

Darbas lipdytas iš plastilino.

LIPDYTAS IŠ SNIEGO.

Rudasis lokys, arba rudoji meška-lokinių šeimos žinduoliai. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta 1989 metais.

Baltasis kiškis. Ši rūšis į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta nuo 1989 metų.Mane sudomino gyvūnėliai keičiantys savo kailį. Namuose auginu triušiukus.Juos labai myliu ir prižiūriu.

"Pirmą kartą Lietuvoje lygusis žaltys buvo pagautas 1921 m. Rūdininkų girioje, jį aptiko Tadas Ivanauskas. O paskutinį kartą 2008 m. aptiktas Viešvilės rezervate. Į Lietuvos raudonąją knygą buvo įrašytas nuo 1976 metų, manoma, kad viena iš pagrindinių išnikymo priežasčių yra dėl jų buveinėse kylančių gaisrų. Lygiažvynis žaltys kuo tikriausias smauglys: savo mitybos aukas (driežus, gluodenus, smulkiuosius žinduolius) suėda prieš tai juos pasmauges. Gyvena sausuose mišriuose ir spygliuočių miškuose. Mėgsta gerai saulės įšildomas vietas: pamiškes, kirtavietes. Aktyvūs dieną. Jis priima panašią gynybos pozą kaip gyvatė: susierzinęs susisuka į spiralę, kurios centre slepia galvą, priešą gąsdina šnypštimu, karts nuo karto mesdamasis jo pusėn. Savo smulkiais dantukais gali ir įkasti iki kraujo, tačiau jo įkandimas pavojaus nekelia - lygiažvynis žaltys nuodų neturi."

Skaistei labai patinka pelėdos ir jų išvaizda. Vasarą lankėsi Pelėdų parke ir ten pamatė apuoką. Jis mergaitę sužavėjo. Kadangi Lietuvoje masiškai kertami miškai, dėl ko ir nyksta apuokai, mergaitė nutarė išsaugoti nors vieną didįjį apuoką.

"Baltasis kiškis šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Vasarą kailis pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais. Juos dažniausiai medžioja didieji apuokai ir lūšys. Lietuvoje labai sumažėję jų gyvenamųjų plotų – pelkių. Įrašytas į Lietuvos, Lenkijos bei Kaliningrado srities raudonąsias knygas. Dailės ir technologijų pamokoje buvo užduotis savarankiškai pasidomėti nykstančiais Lietuvos gyvūnais ir nulipdyti. Mokinys nulipdė iš plastilino baltąjį kiškį."

"Balinis vėžlys Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Šarvas alyvinės spalvos arba rudas, juodas, iki 25 cm ilgio. Lietuvoje rūšis paplitusi netolygiai, daugiausia pietinėje dalyje. Baliniai vėžliai gyvena nedideliuose, sekliuose, uždumblėjusiuose ežeruose, kūdrose, pelkėse, senvagėse, durpynų duobėse. Vandenyje minta vabzdžiais ir jų lervomis, vėžiagyviais, moliuskais, buožgalviais, tritonais, mažomis varlėmis, žuvimis, kartais dumbliais ar kitais vandens augalais. Sausumoje gaudo įvairius bestuburius. Žiemoja vandens telkinio dumble. Balinių vėžlių gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 50-100 metų. Dailės ir technologijų pamokoje buvo užduotis savarankiškai pasidomėti nykstančiais Lietuvos gyvūnais ir nulipdyti. Mokinys nulipdė iš plastilino baltąjį kiškį."

Didelė, bet labai miela, laukinė katė – lūšis. Miško proskynoje ji šildosi saulutėje, ilsisi po sėkmingos medžioklės.

"Šis vėžlys dar vadinamas geležine varle. Jis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Emilis su močiute pasidarė namuose naminio modelino ir lipino vėžliuką. Vėliau ilgai žiūrėjo į paveikslėlį ir jį spalvino guašu. Emilis svajoja auginti mažą vėžliuką."

"Į Lietuvos miškus atklysta ir rudoji meška, tačiau pas mus nepasilieka. Labai norėčiau ,kad meškutė išliktų mūsų Lietuvos miškuose. Juk anksčiau ji gyveno ir jai patiko mūsų miškai. Todėl saugokime gamtą, jos miškus, vandenis, kad į Raudonąją Lietuvos knygą įrašytą mešką ( rudasis lokys) pas mus vėl apsigyventų. Deividas iš sniego nulipdė baltąją mešką ir ją nuspalvindamas pavertė rudąja. Norėtųsi tuos gyvūnus matyti ne tik zoologijos soduose."

Šis vėžlys dar vadinamas geležine varle. Jis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Rugilė iš sniego nulipdė didelį balinį vėžlį ir jį dažais nuspalvino. Norėtųsi, kad Lietuvoje daugiau gyventų tokių retų gyvūnų.

Baltasis kiškis nuo 1989 m. įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Dangirdas( gyvena kaime) saugo gamtą: globoja miško žvėrelius žiemą ir tikisi, kad miške galės pamatyti ne tik pilkųjų kiškių, bet ir baltąjį. Tegul jų laksto daugiau mūsų miškuose. Berniukas iš paskutinio žiemos sniego nulipdė baltąjį kiškį.

Šarūnui labai patinka vorai. Tai berniuko silpnybė. O šis voras yra pats gražiausias iš Lietuvoje gyvenančių vorų, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo yra ypatingai retas.

Patinka vorai, o šis sužavėjo savo spalvingumu. Labai retas Lietuvoje.

Lietuvoje aptinkamas tik pietinėje dalyje. Kitur labai retai, arba visai neaptinkamas. Kadangi jų buveinės nyksta dėl išsausėjimo, Beatričė nutarė vieną vėžliuką išsaugoti.

Šis voras ypatingas tuo, kad laikomas pusiau vandens voru – gyvena pusiau užpelkėjusiuose vandens telkiniuose, pelkėtose pievose ir miškuose.

Stumbras yra didžiausias Lietuvos gyvūnas, kuris yra nykstantis. Be to, buvo pastebėtas ir Ukmergės rajone. Lūšis labai panaši į katę, bet stipresnė už šunį.

Gyčiui labai patinka vėžliukai, jų gyvenimo būdas ir ilgaamžiškumas. Sunerimo, kad mažiems vėžliukams didelį pavojų kelia plėšrūs gyvūnai. Todėl jų kiaušinių dėtis reikia uždengti retu vielos tinklu.

Šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Vasarą jo kailiukas būna pilkšvas, o žiemą visiškai baltas.

Kamilei labai patinka vėžliukai. Ji žino, kad Lietuvoje jis dar vadinamas „geležine varle“. Tai vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvos gamtoje. Prieš šimtmetį šie gyvūnai gyveno visoje mūsų šalies teritorijoje. Tačiau pradėjus aktyviai melioruoti laukus, buvo sunaikintos vėžlių buveinės.

Sužavėjo panašumu į boružėlę.

Urtei labai patinka katės. O lūšis yra kačių atstovės. Dėl stipriai iškirstų miškų mažėja tinkamų buveinių, kur jos galėtų gyventi. Lūšys atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant kitų gyvūnų gausumą mūsų miškuose.

Žemynai labai patinka leisti laiką gamtoje ir stebėti gyvūnus. Ji išsiaiškino, kad didysis plūdvoris gyvena prie vandens telkinių, pelkėtuose miškuose, kur auga viksvos, vikšriai, švendrai. Didžiausios grėsmės didžiajam plūdvoriui yra nedidelių, pelkinių vandens telkinių sausinimas ir natūralus nykimas.

"BALTASIS KIŠKIS - kiškinių šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais, nors Lietuvoje būna ir ne visai baltų individų. Pasitaiko baltųjų ir pilkųjų kiškių hibridų. Vasarą baltieji kiškiai minta žoline augmenija, o žiemą apgraužia drebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Vaikus veda 2–4 kartus per metus. Vadoje būna 2–5 jaunikliai. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų."

"LŪŠIS – katininių šeimos plėšrus žinduois Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 200 metų. Nemedžioojama nuo 1979 metų. XX a. pirmoje pusėje lūšys Lietuvoje buvo beveik išnykusios. Vėliau, kai pagerėjo apsauga, mitybos sąlygos ir sumažėjo vilkų, lūšių ėmė gausėti. Mėgstamos lankymosi vietos - spygliuočių ir mišrūs miškai su tankiu pomiškiu, išvartomis, pelkėtais plotais. Suaugę individai didžiąja metų dalį laikosi pavieniui (neskaitant patelių su jaunikliais). Rujoja nuo sausio vidurio iki kovo mėnesio. Nėštumas trunka maždaug 70 dienų. Nuošaliose vietose, dažniausiai po išvartomis, įsirengia guolį. Jauniklius (dažniausiai 2 - 3) jame veda gegužės mėnesį. Jie žindomi beveik 3 mėn., o nuo 2 mėn. pradeda ėsti atneštą maistą. Vaikšto su patele iki rujos, kai ji lieka bergždžia - ir ilgesnį laika. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Minta dažniausiai kiškiais, stirnomis, rečiau - paukščiais ir smulkiais graužikais. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietės."

"BORUŽINIS STORAGALVIS- Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas - storagalvių šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų. Patelė 15-20 mm, juoda, barchatinė, apaugusi blizgančiais plaukeliais. Patinėlis - apie 10 mm, galvakrūtinė juoda, su juodais, baltais bei raudonais plaukeliais. Pilvelis ugninio raudonumo, su keturiomis didelėmis juodomis dėmėmis ir dviem mažais juodais taškeliais. Kojos su šviesiais žiedais. Vorams būdingas lytinis dimorfizmas.Patinėliai sugeba šuoliuoti. Voras žemėje įsirengia verpalais išklotą iki 10 cm ilgio ir 1 cm skersmens urvelį, kurio piltuvėlio pavidalo anga yra dirvos paviršiuje ir uždengta verpalų kilimėliu. Nuo čia į visas puses nusidriekia susipynusios gaudomosios gijos. Surasti tokius gerai užmaskuotus urvelius yra sunku."

"ŽALVARNIS - žalvarninių šeimos paukštis. . Galva, sprandas ir kūno apatinė pusė šviesiai mėlyni, žalsvo atspalvio. Sparnai ir uodega tamsiai mėlynos, nugara ir pečiai ryškiai rudos spalvos. Snapas juodas. Kojos gelsvai pilkšvos. Jaunikliai ne tokių ryškių spalvų. Šis paukštis yra prie išnykimo ribos. Lietuvoje vietomis retas, miškingose vietose dažnesnis. Aptinkamas gegužės – rugpjūčio mėn. Gyvena retuose pušynuose. Mėgsta tupėti ant sausų šakų. Kiaušinius deda genių iškaltuose uoksuose. Deda 4-6 baltus kiaušinius. Peri 18-19 d. Po 4 savaičių jaunikliai lizdą palieka. Gaudo stambius vabzdžius."

RUDASIS LOKYS - Rudasis lokys, arba rudoji meška, lokinių šeimos žinduoliai, sveriantys 130-700 kg. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.Mėgsta didelius mišrius miškus su upeliais, aikštėmis, pelkėmis, krūmynais ir uogynais. Žiemai užmiega irštvose, įrengtose nuošaliose vietose po vėjavartomis, šakų krūvomis, eglaičių tankmėse. Gyvena pavieniui, išskyrus veisimosi ir jauniklių auginimo laika. Rujoja dažniausiai gegužės - birželio mėnesiais. Nėštumas trunka 6 - 8 mėnesius. Patelė irštvoje veda 1 - 4 (dažniausiai 2) jauniklius sausio - vasario mėn., žindo iki 4 mėnesių. Pavasarį jie jau gali sekti paskui motiną. Auginanti jauniklius patelė neberujoja. Kita žiemą jaunikliai praleidžia kartu su motina, o savarankiškai pradeda gyventi tik antraisiais metais. Lytiškai subręsta būdami 3 - 5 metų.Minta labai įvairiu augaliniu bei gyvuliniu maistu - sultingomis augalų dalimis, vaisiais, uogomis, šakniastiebiais, ąžuolų gilėmis, riešutais, skruzdėlėmis ir jų perais, kirminais, vabzdžiais ir jų lervomis, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais. Mėgsta maitintis avižų ir kukurūzų pasėliuose. Neretai papjauna ir stambių laukinių žvėrių, naminių gyvulių, išplėšia bičių avilius.

"ATLANTINIS ERŠKETAS - eršketinių šeimos žuvis ir tai yra viena iš didžiausių žuvų Lietuvoje. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 iki 2019 metų. Kūnas ilgas, 31-43 cm ilgio, nors užauga ir iki 5 m. Sveria iki 400 kg. Minta smulkiomis žuvimis, bestuburiais. Nerštui migruoja į Nemuno žemupį, todėl žuvis praeivė. Paplitusi Baltijos jūroje. Labai reta nykstanti žuvis."

ŠIAURINIS AUKSINUKAS - – melsvių šeimos drugys. Skraido gegužės – birželio mėn. paupių pievose, paežerėse. . Vikšras žalias su gelsvomis juostomis, apaugęs tankiais trumpais šeriais. Gyvena ant rūgties. Lėliukė gelsvai ruda su juodai taškuota nugara. Rūšis paplitusi Azijoje, Vidurio ir Šiaurės Europoje. Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

PANDA – lokinių šeimos rūšis. WWF organizacijos simbolis, dėl savo riboto paplitimo laikomas bendru nykstančių rūšių apsaugos simboliu. Nors ir priklauso plėšriesiems žinduoliams, pandos yra žolėdės, minta daugiausia bambukais, racioną paįvairina vaisiais ir vabzdžiais (baltymų šaltinis). Buvo paskelbta, kad pandos nebelaikomos nykstančiais gyvūnais. Tačiau kai kurie pandų tyrėjai sako, kad pandų statusas pakeistas neapgalvotai. Kiekvieną rytą pandų jaunikliai pradeda taip pat – krimsdami bambuką, mėgstamiausią, tiksliau, vienintelį valgomą patiekalą. Tad racionas visų pandų vienodas, ar gyventų laisvėje, ar tokiame centre, kaip Čengdu pandų veisimo ir tyrimo centras Kinijos pietvakariuose. Šis centras buvo įkurtas 1987-aisiais, kai gyvūnams kilo išnykimo grėsmė.

"BALINIS VĖŽLYS - Daugelis nustemba išgirdę, kad Lietuvoje gyvena vėžliai. Vėžliai mums paprastai siejasi su egzotiniais kraštais, smėlėtais paplūdimiais ir gilia žydra jūra. Tačiau net mūsų lietuviškose kūdrose galima išvysti liaudyje „geležine varle“ vadinamus roplius. Balinis vėžlys – tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje bei daugelyje Europos sąjungos šalių.Kur gi Lietuvoje mes galėtumėme sutikti tokį retą ir saugomą gyvūną? Ši rūšis gyvena Varėnos, Lazdijų ir Alytaus rajonuose, kur įkurti draustiniai, taip pat aptinkamas ir Žemaitijos nacionaliniame parke. Baliniams vėžliams labiausiai patinka negilūs stovintys arba lėtai tekantys vandens telkiniai, neišsausėjančios kūdros pamiškėse ar laukymėse, kur gausu nuvirtusių medžių ar smėlio salelių, kur galima pasišildyti saulutėje. Žiemos metu, balinio vėžlio brendančio sniegu mes nepamatysime, nes šie gyvūnai žiemoja po vandeniu dumble, kemsynuose, tarp medžių šaknų, kur gausu deguonies laukdami kol pavasaris pabudins gamtą."

"BALTASIS KIŠKIS - kiškinių šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais, nors Lietuvoje būna ir ne visai baltų individų. Pasitaiko baltųjų ir pilkųjų kiškių hibridų. Vasarą baltieji kiškiai minta žoline augmenija, o žiemą apgraužia drebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Vaikus veda 2–4 kartus per metus. Vadoje būna 2–5 jaunikliai. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų."

ANČIASNAPIS - Tai unikalus Australijos žemyno gyvūnas, turintis panašų į anties snapą, plėvėtas kojas ir panašią į bebro uodegą. Ančiasnapis ir dvi echidnų rūšys yra vieninteliai kiaušinius dedantys žinduoliai. Tokie gyvūnai turi žemesnę, nei kitų žinduolių, kūno temperatūrą. Ančiasnapio snapas nepanašus į kietus paukščių snapus – tai minkšta, lanksti, oda padengta kūno išauga. Snapas ir kojos būna juodos spalvos, kailis dažniausiai tamsiai rudas. Kailį sudaro 2 sluoksniai – tankus, vandeniui atsparus išorinis ir pilkas vilnonis vidinis.Plėvės ant kojų reikalingos ančiasnapiui plaukiant arba rausiant urvus. Uodegoje laikomos riebalų atsargos. Patinas ant užpakalinių kojų, vidinėje pusėje, turi aštrius dyglius, kurie sujungti su nuodų liauka. Dygliai naudojami ginantis nuo priešų ar kovojant su kitais patinais. Nuodai žmogui gali sukelti kankinančius skausmus, tačiau mirtini būna tik mažiems gyvūnams.Suaugęs ančiasnapis būna nuo 45 cm iki 60 cm ilgio ir sveria iki 2,7 kg. Patelės šiek tiek mažesnės už patinėlius. Ančiasnapis – naktinis, bailus ir atsargus žvėrelis, tačiau poravimosi metu tampa agresyvus. Gyvena 4,5–9 m ilgio urvuose, išraustuose palei vandens telkinio krantą. Urvas naudojamas ir kaip maisto atsargų sandėlis.

"Didžioji miegapelė. NORIU IŠLIKTI ! (sniego skulptūra 1 m 40 cm). Sukurta 2021 m. sausio mėn. Adrija namuose augina smiltpelę, tad ir vartant Lietuvos Raudonąją knygą susidomėjo didžiąja miegapele. Prie namų Kauno raj apsigyveno DIDŽIOJI MIEGAPELĖ (1 m. 40 cm. ). ir visiems primena: ,,Noriu ilšlikti“. Sniegas – laikinas. Kelios dienos ir pradeda tirpti. Sniego skulptūros ,,Didžioji miegapelė‘ gyvenimas labai trumpas. "

Balinis vėžlys sukurtas iš pirmojo 2021 m. sniego.

AŠ NULIPDŽIAU ILGASNUKIUS PILKUOSIUS RUONIUS. LIPDINYJE VAIZDUOJAMA KAIP TĖTIS RUONIS GULI SU RUONIUKU PAJŪRYJE.. ŠIUOS RUONIUS PADARIAU PO BANGA, NES TAIP MAN ATRODĖ GRAŽIAU IR ĮDOMIAU. PAGRINDUI PANAUDOJAU PUTPLASTĮ IR VIELĄ, O RUONIUS NULIPDŽIAU IŠ PLASTILINO. ŠIUO LIPDINIU NORIU PAPSAKOTI, JOG LABAI GAILA, KAD ILGASNIUKIAI RUONIAI LIETUVOJE NYKSTA, O JIE TOKIE MIELI...

Labai seniai žmonės buvo įsitikinę, kad visos gulbės yra baltos. Todėl juodosios gulbės atradimas buvo įdomus netikėtumas, jos buvo paplitusios Australijos žemyne, vėliau atvežtos į Europą. Australijoje tai vienintelė gulbių rūšis, kuri neemigruoja iš savo tėvynės. Dabar juodosios gulbės dažnai sutinkamos zoologijos soduose.

"Auksaspalvis kirtiklis arba šiaurinis auksaspalvis kirtiklis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 2019 metų. Jo populiacijos mažėjimas sutapo su intensyvia upių melioracija ir vandens taršos didėjimu XX a. antroje pusėje. Taip pat šios žuvys yra jautrios taršai, ypač sintetinėms medžiagoms ir sunkiesiems metalams. Auksaspalviai kirtikliai gyvena pavieniui. Aktyviausi vakare ir naktį. Jie slėpdamiesi nuo priešų, upės dugne įsirausia po smėliu, rečiau po žvyru. Auksaspalviai kirtikliai gyvena iki 4 – 5 metų. Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai dažniausiai minta planktonu ir kai kurių vabzdžių – uodų, apsiuvų, lašalų, žirgelių lervomis, smulkiomis kirmėlėmis, dumbliais. Kartais minta smulkiais sausumos vabzdžiais bei kitų žuvų ikrais."

Susipažinau su nykstančiais gyvūnais ir sužinojau, kad stumbrai Lietuvoje nyksta, tad iš plastilino nulipdžiau dar vieną STUMBRĄ. Kad būtų daugiau...

Baltasis kiškis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Saugokim juos.

Balinis vėžlys vienintelė vėžlių rūšis gyvenanti Lietuvoje. Balinis vėžlys dar vadinamas „geležine varle“. Lietuvoje vėžlių gyvena apie 500 – 600. Jie gyvena apie 50 – 100 metų.

Man patiko baltasis kiškis. Aš jo niekad nemačiau. Jį nulipdžiau iš plastilino.

Rudasis lokys gali sverti 130 – 700 kg. Jie yra stiprūs ir galingi. Jie turi gerą uoslę. Lokiai gyvena po vieną. Žiemą jie miega. Lietuvoje rudieji lokiai išnykę.

Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Tai vienintelė vėžlių rūšis gyvenanti pas mus. Šie gyvūnai gyvena iki 100 metų. Nyksta dėl buveinių nusausėjimo ir apaugimo sumedėjusia augalija. Apsaugoti juos galime valydami pakrantes ir saugodami mažus vandens telkinius.

Tai vienintelė vėžlių rūšis, kuri gyvena Lietuvoje. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų. Man patiko, kad jie dar vadinami „geležine varle“.

Aš mačiau stumbrus zoologijos sode. Jie ramiai ėdė žolę, šalia bėgiojo mažylis. Man patiko stumbrai, nes jie dideli ir stiprūs, ir turi ragus.

Baltasis kiškis įrašytas į Raudonają knygą. 1995 m. Lietuvos miškuose buvo tik 44 baltieji kiškiai. Vasarą baltųjų kiškių kailis būna pilkas, o žiemą – baltas. Baltuosius kiškius medžioja lapės, kiaunės, lūšys ir didieji apuokai.

Ūdra yra baikšti , todėl aktyvi būna tamsiu paros metu. Maitinasi žuvimi, vėžiais, varliagyviais. Kailiuką gali džiovinti smėlyje, durpėse. Ūdros priešai – vilkai, lūšys. Ūdros gyvena iki 20 metų.

Dvispalvis plikšnys – lygianosių šeimos šikšnosparnis. Jų populiacija pradėjo nykti dėl kertamų senų medžių ir atnaujinamų pastatų. Jie maitinasi vabzdžiais. Man labai patinka šikšnosparniai, tad noriu prisidėti juos išsaugant.

Lūšis turi labai gerą klausą. Lūšių priešai yra žmonės, tigrai, leopardai. Jų kailis švelnus, šviesiai rusvas, su dėmėmis. Lūšys minta pelėmis, stirnomis, elniais, kiškiais. Gyvena iki 20 metų.

Tai pats gražiausias Lietuvos voras. Jis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 2000 metų. Jis valgo vabalus. Vorai gyvena urveliuose. Urvelius paslepia verpalų kilimėliu.

"Dydis: 12-26 cm ilgio. Buveinė: miškingos vietovės Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Mityba: minta graužikais, kartais triušiais. Super galia: įveikia net 10 kartų už save didesnę auką ir keičia kailio spalvą."

Šermuonėlis yra smulkus. Jis turi ilgą kūną, trumpas kojas ir uodegą su juodu galu. Vasarą kūno viršus gelsvas ar rusvas, o apačia balta. Žiemą šermuonėlis visas baltas, tik uodegos galiukas juodas.

Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas reikškia „kumpanosė jūros kiaulė“. Po vandeniu jie gali išbūti iki 20 min. Gyvena apie 40 metų. Pasitaiko Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Lietuvos vandenyse plaukioja 10 -50 ruonių. Ruoniai dažnai įsipainioja į žvejų tinklus. Jie nyksta.

Šikšniukas nykštukas – mažiausias mūsų krašto šikšnosparnis. Jis dažniausiai gyvena pastatuose. Maitinasi vakare ir anksti ryte. Juos reikia saugoti, nes ėda uodus ir smulkius vabzdžius.

Pasirinkau šį vorą, nes jis labai gražus ir reikalingas gamtai. Jis gyvena po žeme. Voras gaudo kenkėjus vabalus ir kirminus, taip jis saugo mūsų gamtą.

Pasirinkau ją, nes ji mažai kur gyvena ir ji labai graži.

Baltasis kiškis yra žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą buvo įtrauktas 1989 metais. Pavojingiausi gyvūnai kiškiui – lūšis ir didysis apuokas. Žiemą jo kailis būna baltut baltutėlis . Minta daugiausia žole. Šie gyvūnai labai judrūs ir moka greitai skuosti.

"Ji labai miela. Ją norisi parsinešti namo ir auginti. Bet negalima, nes jos nyksta ☹. Miegapelė per žiemą miega iki 7 mėnesių. Turbūt todėl ji ir vadinama MIEGA – PELE!"

Jis yra šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Sveria apie 3.5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos, o žiemą baltos. Didžiausia grėsmė rūšiai yra klimato atšilimas. Baltieji kiškiai miškuose neturi daug priešų, kartais juos puola lapės ir kiaunės.

"ŠERMUONĖLIUS GALI GAUDYTI LAPĖS, USŪRINIAI ŠUNYS, PLĖŠRIEJI PAUKŠČIAI, REČIAU – VALKATAUJANTYS ŠUNYS IR KATĖS. PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ ŠERMUONĖLIAI NUKENČIA DĖL ŠILTŲ IR BESNIEGIŲ ŽIEMŲ. LAPKRIČIO-KOVO MĖNESIAIS ŠERMUONĖLIAI, BŪDAMI BALTOS SPALVOS, TAMSIAI PILKOJE APLINKOJE LENGVAI PASTEBIMI PLĖŠRŪNŲ, TODĖL BESNIEGĖMIS ŽIEMOMIS ŽŪVA DAUG ŠIŲ ŽVĖRELIŲ. ŠIAM DARBUI NAUDOJAU MODELINĄ, ALIUMINIO FOLIJĄ IR ALIUMINĘ VIELĄ."

Dažnai tenka pamatyti pilkuosius ilgaausius ne tik pamiškėse, laukuose, bet ir priemiestyje... Bet retai kas gamtoje gali pamatyti nykstančius Lietuvos baltuosius kiškius. Gal ši žiema išsaugos juos, paslėpdama po balta savo skraiste...

Dar būdama pirmokė Akvilė su klasės draugais lankėsi netoli Panevėžio esančiame Pašilių stumbryne. Mergaitę sužavėjo didingi ir stiprūs stumbrai.

Akinančiai baltus patalus paklojo žiemužė. Sniegu džiaugiasi vaikai. Bet dar labiau už juos, greičiausiai, patenkinti baltieji kiškiai – sniege jie gali ir pasislėpti ir pasišildyti…

Miegapelė – retas ir gražus Lietuvos gyvūnas. Gal retai ją matome dar ir todėl, kad labai jau tas gyvūnėlis mėgsta pamiegoti – pramiega žiemos miegu daugiau nei pusę metų...

Miegapelė –gražus, panašus į mažą voverytę, gyvūnas. Būtų tikrai gerai, jei Lietuvos miškuose gyventų daugiau tų nuostabių gyvūnėlių...

Baltijos jūroje gyvena nuostabūs gyvūnai – ruoniai. Gaila, kad jie nyksta…

Lietuvos miškuose gyvena į kates panašūs, tik didesni gyvūnai – lūšys. Didžiąją gyvenimo dalį lūšys praleidžia medžiuose…

Baltas sniegas patikimai paslepia ir saugo baltuosius kiškius. Tai apsidžiaugtų kiškeliai, sniego pusnyje radę tikrų tikriausių morkų…

Žiemos sniegas saugo baltuosius kiškučius nuo juos persekiojančių priešų tikrai puikiai… Bet ta pati žiema ir skriaudžia juos – storas sniego patalas giliai giliai paslėpė kiškių maistą…

"Medų nešančios bitės netolimoje ateityje gali išnykti dėl per didelio trąšų naudojimo žemės ūkyje bei dėl kai kurių parazitų, kurie mėgsta veistis bičių šeimynose. Bitės reikia saugoti, globoti ir mylėti, nes išnykus joms, išnyktų ir žmonija. Senelis augina bites, todėl buvo galimybė iš arti pamatyti kaip mažosios darbininkės, renka žiedadulkes iš gėlių, pievų, ir miško. Visos vasaros praleistos kaime buvo kartu su jomis. Daug istorijų apie bites papasakoja pats senelis, tad labai svarbi jų ateitis. Šiuo darbeliu siūlo pasistengti, kad dar ilgai mažosios darbininkės galėtų mus džiuginti ir visiems atneštų skanaus medaus. Lipdymui pasirinktas plastilinas, nes galvota, kad jis geriausiai gali atskleisti visą bitučių grožį."

Labai mėgstu kates, o lūšis labai panaši į didelį katiną. O dar kai sužinojau, kad lūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, tad nutariau ją nulipdyti, kad primintų man taip mylimus katinus. Lipdyti buvo nesunku, nes po kambarį vaikštinėjo mano katinas.

Dauguma žmonių nusistebi išgirdę, kad mūsų šalyje gyvena vėžliai. Aš labai domiuosi gamta, myliu gamtą ir jos gyventojus. Taip pat daug žinau apie gyvūnų saugojimą. Vėžlį lipdžiau iš plastilino. Sekėsi gerai, nes vis galvojau apie šiuos nykstančius gyvūnus.

Daug draugų augina triušiukus, man jie taip pat patinka. Todėl iš plastilino nulipdžiau baltąjį kiškį. Dabar ir aš turiu namuose kiškį, kiek neįprastą, iš plastilino padarytą baltąjį kiškį.

Aš nulipdžiau baltąjį kiškį, kuris yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Šį žvėrelį pasirinkau todėl, kad jis man yra labai mielas ir būtų liūdna, jei ši rūšis išnyktų. Lipdymui panaudojau namuose pasigamintą modeliną.

Kadangi mėgstu įvairias pelytes, žiurkėnus, tai iš plastilino nulipdžiau pelę su labai gražiu pavadinimu.

Darbas iš plastilino.