Lūšis - vienintelis mūsų giriose aptinkamas katinių šeimos plėšrūnas. Tai ne tik retas, bet ir labai atsargus žvėris. Proga bent iš toli žvilgtelėti į šią plėšriąją katę, gyvenančią laisvėje, išties pasitaiko retai. Aptikti jos pėdsakus jau yra laikoma didele sėkme. Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta 2000 m.

Aš iš modelino nulipdžiau Baltąjį kiškį, Boružinį storagalvį (vorą), Balinį vėžlį. Šie gyvūnai Lietuvoje yra nykstantys ir saugomi, todėl jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Ugnė labai myli gyvūnėlius. Nei vienas drugelis ar varlytė nepraslys jei pro akis. Pamačiusi Lietuvos raudonojoje knygoje Balinį vėžlį, kaip labiausiai nykstantį gyvūną, nusprendė jį įamžinti sniego skulptūroje. Taip primindama, kad turime saugoti ir mylėti gamtą.

"PASIDOMĖJUS LIETUVOS NYKSTANČIŲ GYVŪNŲ RŪŠIMIS, MANO DĖMESĮ PATRAUKĖ BALINIS VĖŽLYS. MŪSŲ ŠALYJE JIE KITAIP DAR VADINAMI „GELEŽINĖMIS VARLĖMIS“. TAI LABAI ILGAAMŽIAI GYVŪNAI, GALINTYS IŠGYVENTI NET IKI 100 METŲ. PAGRINDINĖ JŲ NYKIMO PRIEŽASTIS, TAI JŲ GYVENAMŲJŲ VIETŲ NYKIMAS. SAVO DARBELĮ LIPDŽIAU IŠ SŪDYTOS TEŠLOS, KURIĄ UŽMINKYTI PADĖJO MAMYTĖ. NULIPDYTĄ VĖŽLIUKĄ DŽIOVINOME ORKAITĖJE, PO TO JĮ DAŽIAU AKVARELE. SPALVAS PARINKAU PAGAL MATYTUS PAVEIKSLĖLIUS. ŠIUO DARBELIU NORĖČIAU PASKATINTI VISUS SUSIMĄSTYTI, KAIP AŠ IR TU GALĖTUMĖM PRISIDĖTI PRIE GYVŪNŲ, KURIE NORI IŠLIKTI, IŠSAUGOJIMO. MYLĖKIME GAMTĄ IR ELKIMĖS SU JA ATSAKINGAI!"

Šis vėžlys dar vadinamas geležine varle. Jis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Rugilė iš sniego nulipdė didelį balinį vėžlį ir jį dažais nuspalvino. Norėtųsi, kad Lietuvoje daugiau gyventų tokių retų gyvūnų.

"SKULPTŪRA NULIPDYTA IŠ SNIEGO, SPALVAI SUTEIKTI BUVO PANAUDOTAS GUAŠAS. AGNĖ DAŽNAI LANKOSI KAUNO ZOOLOGIJOS SODE IR DAUGIAUSIA LAIKO PRALEIDŽIA PRIE RUONIO KAJAUS BASEINO, TODĖL NEDVEJODAMA JĮ PASIRINKO IR NULIPDĖ BESIMĖGAUDAMA ŽIEMOS MALONUMAIS. DAUG RUONIŲ ŽŪSTA ĮSIPAINIOJĘ Į ŽVEJŲ TINKLUS. PAJŪRYJE NĖRA JIEMS TINKAMŲ GULYKLŲ (JŪROJE ESANČIŲ AKMENŲ AR SALELIŲ) - DĖL ŠIOS PRIEŽASTIES RUONIAI NETURI KUR APSISTOTI IR VESTI JAUNIKLIŲ."

"TAI EGZOTINĖS IŠVAIZDOS PATS GRAŽIAUSIAS LIETUVOS VORAS, KURIS DĖL SAVO SLAPTO GYVENIMO BŪDO YPATINGAI RETAS. Į LIETUVOS RAUDONĄJA KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 2000 METŲ. BORUŽINIAI STORAGALVIAI GYVENA APSAUGOTUOSE NUO VĖJO PIETINIUOSE ŠLAITUOSE, SAUSOSE VIETOSE, SMĖLĖTAME DIRVOŽEMYJE. DARBELIS ATLIKTAS KLIJUOJANT PLASTELINO GABALĖLIUS ANT VORO PAVEIKSLĖLIO"

Iš turimo plastilino suformavo rupūžės kūną, galvą, kojas. Plastilino mentele padailino reikiamas linijas. Paskui rupūžei pridėjo spalvotų dėmių, o kai darbelis buvo baigtas, priderino akmenukus ir štai – Rugilės kūrinys.

Boružinis storagalvis- storagalvių šeimos voras, Lietuvoje aptinkamas retai. Lietuvoje rastas 1999 ir 2002 m. Ypač reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

"„MIŠKO PASAKA“ – tokį pavadinimą pasirinko darbo autorė Diana. Galvodama, kokį gyvūną lipdyti, neapsisprendė, nes abu buvo mačiusi tikrovėje, tad padirbėjo iš peties ir nulipdė abu. BALTASIS KIŠKIS ir ŠERMUONĖLIS apsigyveno „tikrame miške“, taip sukurdami mažytę miško pasaką. Aš, kaip Dianos mokytoja, galiu pasakyti, kad pasirinkti šie gyvūnai tikrai ne šiaip sau. Diana turi kažko panašaus savyje iš abiejų. Iš kiškio – išminties, darbštumo, sąžiningumo, o iš šermuonėlio – pastabumo, vikrumo. Diana Be galo myli gamtą, domisi paukščiais, augalais. Kūrybinis procesas jai labai patiko."

"Paprastoji arba europinė medvarlė į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta nuo 2000 metų. Tai – Lietuvoje labai reta varlytė, ji neršia kūdrose, gyvena pamiškėse. Sabrina varlytę nulipdė iš perdirbto popieriaus. Ji atkreipia dėmesį, jog varlytė yra maža ir reta, minta vabzdžiais ir jautri gamtos bei oro taršai."

"BALTASIS KIŠKIS (ŽINDUOLIS). ĮRAŠYTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ NUO 1989 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: MODELINAS"

"Aš pasirinkau daryti projektą ,,Kukutis’’. Kukutis yra Lietuvoje saugomas, į Raudonąją knygą įrašytas nuo 1989 m. Kukučio lietuviškas pavadinimas, kaip ir dzūkiškas kukucis. Jis buvo išrinktas dzūkijos paukščiu. Galima rasti Žuvinto rezervate, nors kai ten lankiausi, neteko pamatyti. Gamindamas paukštelį naudojau modiliną, guašą, akrilinius dažus, plunksnas, pagaliukus sparnų sutvirtinimui ir putplastį pagrindui. :)"

"ROPLYS. BALINIS VĖŽLYS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS NUO 1976 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

Boružinis storagalvis šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000m.

"Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas 1976 metais. Jis kanda, bet įkandimai nepavojingi. Haris Poteris moka gyvačių kalbą. Aš irgi norėčiau mokėti gyvačių kalba. Tada galėčiau šių žalčių paklausti, kodėl jie nyksta. Tada galėčiau jiems padėti, kad neišnyktų. Galėčiau padėti pastatyti slėptuvę, kur maži žalčių vaikučiai pasislėptų. Dar norėčiau paklausti ar jie pažįsta gyvatę su dviem galvom."

PASIRINKAU JĮ, NES LABAI GRAŽIOS SPALVOS. JIS PATS GRAŽIAUSIAS LIETUVOS VORAS. ATRODO TOKS MEILUTS IR ŠVELNUTIS.

"STUMBRAS (ŽINDUOLIS). Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTA NUO 1969 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

ANT SMĖLIO PRIEŠ SAULYTE ŠILDOSI LYGIAŽVYNIS ŽALTYS, BALINIS VĖŽLYS. ŠALIA VĖŽLIO NUTŪPĖ DRUGELIS JUODATAŠKIS MELSVYS. VANDENYJE PLAUKIOJA GULBĖ GIESMINIKĖ, URVINĖ ANTIS. ŽOLĖJE NUTŪPĘS DRUGELIS BALTAMARGĖ ŠAŠKYTĖ. MEDYJE TUPI ŽVIRBLINĖ PELĖDA. ATSTRIKSĖJO IR BALTASIS KIŠKIS. NET VORAS BORUŽINIS STORAGALVIS IŠLINDO PAILSĖTI PRIEŠ SAULYTE.

"Kiškių šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Sveria apie 3,5kg. Vasarą kailis šviesiai pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Vasarą baltieji kiškiai minta žoline augmenija, o žiemą apgraužia drebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Vaikus veda 2-4 kartus per metus. Vadoje būna nuo 2 iki 5 jauniklių. Lietuvos miškuose baltųjų kiškių nėra gausu. Daugiausiai sutinkami Dubravos miške, Šilėnų ir Vaišvydavos girininkyjose. Iki 1989 metų baltasis kiškiškis dar buvo medžiojamas, dabar įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą."

"Balinis vėžlys Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Tai reliktinė ir vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvoje. Lygiažvynis žaltys dar kitaip vadinamas lygiuoju žalčiu. Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. "

MANO SENELIAI AUGINA BITES. JAS AUGINO IR MANO PROSENELIAI. AŠ ŽINAU, KAD BITĖMS GRĘSIA IŠNYKIMAS DĖL TREŠIAMŲ LAUKŲ, ORO UŽTERŠTUMO IR LYGŲ. BITĖS SVARBIOS VISAI GAMTAI IR ŽMONĖMS. DARBELĮ PADARIAU SU BITE, NES LABAI SVARBU, KAD JOS IŠLIKTŲ.

. Rudasis lokys, arba rudoji meška (lot. Ursus arctos, angl. Brown bear, vok. Braunbär) - lokinių (lot. Ursidae) šeimos žinduoliai, sveriantys 130-700 kg. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų. Nulibde vaikas iš sniego ir nudažem su dažais.

- AŠ NORIU IŠLIKTI! - tarė paukštelis skrisdamas lėtais banguotais judesiais. Mano viršutinė kūno pusė molio spalvos. Nugara su skersinėmis juosvomis juostomis, antuodegis baltas. Sparnai su plačiomis baltomis juostomis. Uodega juoda. Apatinė kūno pusė rusva. Ant galvos turiu dviejų eilių plunksnų išskleidžiamą kuoduką, kuris gali būti pakeltas arba priglaustas prie galvos. Mano kojos trumpos, bet stiprios. Lengvai vaikštau ir bėginėju žeme. Mano snapas ilgas, lenktas, ylos formos. Argi aš ne nuostabus? Padėk man išlikti!

Darbas su modelinu, miško žvėrių gyvenimas miške.

Paprastoji lūšis –katinų šeimos plėšrus žinduolis. Lietuvoje gyvena paprastosios lūšies ,šiaurinių paprastųjų lūšių porūšis. Tai labai retas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą gyvūnas. Mėgsta ramius, mišrius su stambiais medžiais miškus. Medžioja miško pakraščiuose. Aktyvios naktimis ,diena pasislėpusios ilsisi. Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis.

"VORAS. BORUŽINIS STORAGALVIS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS NUO 2000 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

"ROPLYS. BALINIS VĖŽLYS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS NUO 1976 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: SŪRI TEŠLA"

- Mamyte, kas tas dailus paukštelis, kurio nuotrauka puošia mano sąsiuvinuką? - klausia Augustas. - Nepažįstu aš jo, gal pasidomėkime? O, tai - žalvarnis, nykstantis, Lietuvoje retokai sutinkamas gražuolis! - Imsiu ir nulipdysiu! - Augustas neslėpė entuziazmo, čiupo kinetines putas ir ėmė kurti.

GAILA, KAD DAUGELYJE LIETUVOS EŽERŲ IR UPIŲ GYVENĘS VĖŽYS NESENIAI PRADĖJO NYKTI. TAI LIETUVOS RŪŠIS, KURIĄ REIKIA SAUGOTI IR GINTI NUO ATVEŽTINIŲ VĖŽIŲ RŪŠIŲ. TAI GRAŽŪS IR NAUDINGI GAMTAI GYVŪNAI, TODĖL IR PASIRINKAU IŠ PLASTELINO IŠLIPDYTI PLAČIAŽNYPLĮ VĖŽĮ.

"Lietuvoje rastas 1999 ir 2002m. Ypač reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Patinėlis - apie 10 mm; galvakrūtinė juoda, su juodais, baltais ir raudonais plaukeliais. Pilvelis ugninio raudonumo, su keturiomis didelėmis juodomis dėmėmis ir dviem mažais juodais taškeliais. Kojos su šviesiais žiedais. "

"Balinis vėžlys - balinių vėžlių šeimos roplys, Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Tai reliktinė ir vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvoje, Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų. Vėžlys nulipdytas iš balto molio ir nudažytas su guašu."

"Saugokime šiuos gražuolius! Didžiausios grėsmės boružiniams storagalviams vorams yra buveinių kaita. Svarbu išsaugoti jų gyvenamas buveines – nesukelkime gaisrų, nekirskime natūraliai augančių medžių ir krūmų. Aš jį nulipdžiau iš plastilino."

Labai mėgstu kates, o lūšis labai panaši į didelį katiną. O dar kai sužinojau, kad lūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, tad nutariau ją nulipdyti, kad primintų man taip mylimus katinus. Lipdyti buvo nesunku, nes po kambarį vaikštinėjo mano katinas.

"Lygiažvynio žalčio gąsdinimo poza panaši į nuodingos gyvatės, dėl to žmonės jų bijo ir negailestingai naikina. Jis paimtas į rankas kandžiojasi, bet yra nepavojingas. Vaikus veda kasmet arba kas 2-3 metus. Lietuvoje labai retas, įrašytas į Raudonąją knygą. Greta Šličiūtė lygiažvynį žalčiuką nulipdė iš perdirbtos popieriaus masės naudodama antrines žaliavas, paklotui panaudojo svogūnų."

Patiko, nes labai įdomus paukštis ir retas.

"PAPRASTOJI MEDVARLĖ (VARLIAGYVIS). ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ NUO 2000 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: SŪRI TEŠLA"

"RUDASIS LOKYS (ŽINDUOLIS). ĮRAŠYTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ NUO 1989 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: MODELINAS"

"Šermuonėlis- kiaunių šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 2003m. Boružinis storagalvis- storagalvių šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos, pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 2000m."

Augustas labai mėgsta su tėčiu žvejoti. Dažnai žvejoja Vištyčio ežere. Berniukas puikiai pažįsta žuvis ir žino, kad ežerinis sykas yra Lietuvoje saugoma žuvis. Berniukas pasirinko plastiliną ir nulipdė šią žuvį.

Sulipdžiau iš sniego pandą.

Šį aštuonkojį Karolis gamino iš balto modelino, čiuptuvus sutvirtino su dantų krapštukais. Aštuonkojį nuspalvino su žydru guašu. Karolis sako, kad: „Rifinius aštuonkojus reikia saugoti, nes juos išgaudo žmonės, kuriems aštuonkojis yra delikatesas“.

Vėžlį pamačiau Zooparke. Jis man pasirodė toks įdomus… Gavus užduotį Lietuvos Raudonojoj knygoj taip pat radau vėžlį ir sugalvojau, būtent jį lipdyti iš plastilino. Sužinojau, kad jis gyvena ir pas mus. Dažniau sutinkamas Lazdijų rajone. Ir dar jį kartais žmonės vadina geležine varle.

Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas – storagalvių šeimos voras, Lietuvoje aptinkamas retai. Patelė 15-20 mm, juoda, aksominė, apaugusi blizgančiais plaukeliais. Patinėlis – apie 10 mm; galvakrūtinė juoda, su juodais, baltais bei raudonais plaukeliais.

"ROPLYS. BALINIS VĖŽLYS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS NUO 1976 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

MYLIU GAMTĄ IR JOJE ESANČIUS GYVIUS. PRIEŠ DALYVAUJANT ŠIAME KONKURSE – „AŠ NORIU IŠLIKTI“, PASIDOMĖJAU KOKIE GYVŪNAI ĮRAŠYTI Į RAUDONAJĄ KNYGĄ. IŠNYKIMAS GRESIA ŠIEMS, MAN LABIAUSIAI PATIKUSIEMS GYVŪNAMS: BALINIS VĖŽLYS, ŠERMUONĖLIS, DRUGELIS – MACHAONAS. JUOS ĮAMŽINAU NULIPDYDAMA PLASTELINU IR NATŪRALIU MOLIU. JIE NEIŠNYKS MANO ATMINTY.

Kukutis – tai retas ir išskirtinai gražus mūsų krašto sparnuotis, kuris nuo seno minimas lietuvių liaudies tautosakoje. Nuo kitų paukščių išsiskiria dideliu spalvotu kuoduku. Jo margumas iš rusvos spalvos, juodų sparnų ir uodegos su baltais dryžiais. Gyvena grynuose pušynuose, mišriuose pušų medynuose ar lapuočių miškuose.

Kol gausu sniego naudojamės proga ir lipdėme nykstančius kiškius parke. Panaudotos kelios priemonės – sniegas, guašas ir rankos. Reiktų atsargiai vaikštinėti gamtoje išsigandę kiškiai bėga slėptis.

"LŪŠIS (ŽINDUOLIS). ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ NUO 2000 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

"VORAS. BORUŽINIS STORAGALVIS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS NUO 2000 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

Tai – boružinis storagalvis. Tai egzotinės išvaizdos gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo yra ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta 2000m.

"RUDASIS LOKYS YRA IŠNYKĘS GYVŪNAS LIETUVOJE, BET PAVIENIUS UŽKLYDUSIUS LOKIUS VIS DAR GALIMA SUTIKTI. DIDĖJANT GYVENTOJŲ TANKUMUI IR VYSTANTIS GYVULININKYSTEI, LOKIUS IMTA PERSEKIOTI KAIP PLĖŠRŪNUS, DARANČIUS ŽALĄ NAMINIAMS GYVULIAMS. TAI VIENA IŠ PRIEŽASČIŲ, DĖL KURIŲ JŲ ĖMĖ MAŽĖTI. BE TO, DAUG LOKIŲ IŠNAIKINTA DĖL MIŠKŲ KIRTIMO. RUDOJI MEŠKA – DIDINGA SAVO IŠVAIZDA, KURI TUO PAČIU YRA NETOBULA. TUO ŠIS GYVŪNAS IR ŽAVI. "

Voras „BORUŽINIS STORAGALVIS“, lipdymo medžiaga - modelinas. BORUŽINIS STORAGALVIS - nykstanti rūšis. Pasirinkau ji daryti todėl, kad jis man labiausiai patiko. Pradėjau lipdyti galvytę, kūnelį, kojytes, ir nulipdžiau štai tokį vorą.

Lipdinys iš plastelino.

Didelė, bet labai miela, laukinė katė – lūšis. Miško proskynoje ji šildosi saulutėje, ilsisi po sėkmingos medžioklės.

"ROPLYS. BALINIS VĖŽLYS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS NUO 1976 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

"DIDŽIOJI MIEGAPELĖ (ŽINDUOLIS). Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTA NUO 1989 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: SŪRI TEŠLA"

"Naudota: sniegas, vandeniniai dažai, purškiami dažai. Nulipdytas vėžlys, su pagaliuku išbraižyti šarvai, nupurkštas juoda ir ruda spalva. Balinis vėžlys – tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje bei daugelyje ES šalių. Balinis vėžlys yra tamsus, nutaškuotos kojos ir galva geltonais taškais. Smiltė -Marija lipdė patiną, nes patinams būdingos rausvos akys."

",,BALINIS VĖŽLYS“ –ĮRAŠYTAS Į RAUDONĄJĄ KNYGĄ.NYKSTA, NES NETURI TINKAMŲ GYVENAMŲJŲ VIETŲ. DARBO APRAŠYMAS NAUDOJAU MODELINĄ. PASIDARIAU ATSKIRAS DETALES, KURIAS VĖLIAU SUJUNGIAU.BUVO SMAGU DARYTI ŠĮ DARBELĮ."

Lipdinys iš plastelino.

"MAN LABAI PATIKO ŠIS VORAS. JIS PANAŠUS Į BORUŽĘ. BORUŽINĮ STORAGALVĮ NULIPDŽIAU IŠ PLASTILINO. VORAI 10-20 MM, JUODI, AKSOMINIAI. PILVELIS RAUDONAS SU KETURIOMIS DIDELĖMIS DĖMĖMIS. KOJOS SU ŠVIESIAIS ŽIEDAIS. VORAS ŽEMĖJE ĮSIRENGIA 10 CM ILGIO IR 1 CM SKERSMENS PILTUVĖLIO FORMOS URVELĮ. PATELĖ PADEDA 8-10 MM SKERSMENS KIAUŠINIŲ KOKONĄ SU 80 KIAUŠINĖLIŲ. PER ŽIEMĄ JUOS MAITINA. PAVASARĮ PATELĖ ŽŪSTA IR TAMPA MAISTU SAVO JAUNIKLIAMS. "

Iš Lietuvos Raudonosios knygos pirmiausia domėjosi nykstančiomis rūšimis. Ką labiausiai norėtų saugoti, nulipdė iš plastelino.

"Šis vėžlys dar vadinamas geležine varle. Jis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Emilis su močiute pasidarė namuose naminio modelino ir lipino vėžliuką. Vėliau ilgai žiūrėjo į paveikslėlį ir jį spalvino guašu. Emilis svajoja auginti mažą vėžliuką."

"LŪŠIS (ŽINDUOLIS). ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ NUO 2000 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

LIPDYTAS IŠ SNIEGO.

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

"VABALAS. ELNIAVABALIS. ĮRAŠYTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

Baltasis kiškis Lietuvoje įrašytas į „Raudonąją knygą“ ir jo populiacija Lietuvos miškuose nėra gausi. Kadangi ši žiema leido džiaugtis sniegu, Deimilė panoro, jog jos kieme gyventų šis, nepaprasto grožio, kiškutis. Mergaitė baltąjį kiškį nulipdė iš sniego ir apgyvendino jį prie namų.

"Mano nulipdytas žvėrelis – ūdra. Ūdra – žavus plėšrus gyvūnėlis. Jis įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Žvėreliui išgyventi reikalingas vandens telkinys, kuriame yra žuvies. Ūdra mėgsta žvejoti ir maitintis žuvimi. Kaip atrodo ūdra? Žvėrelio ausytės pasislėpusios po kailiuku, turi aštrius dantukus. Ūdros šlapias kailiukas yra lygus, o išdžiūvęs atrodo lyg dygliai. Ūdrai nebaisus net ir šalčiausias vanduo."

"Rudasis lokys arba rudoji meška (lot. Ursus arctos, angl. Brown bear, vok. Braunbär) - lokinių (lot. Ursidae) šeimos žinduoliai, sveriantys 130-700 kg. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų. Greta darbą atliko sausio mėnesį, kai lauke buvo daug sniego. Darbui panaudojo sniegą ir žemes. Pasirinko lokį todėl, kad vasaros metu Biržų girioje buvo pastebėtas vaikštinėjantis lokys, kuris ilgai neužsibuvo Lietuvoje ir patraukė į Latviją."

"ŽALIOJI RUPŪŽĖ (VARLIAGYVIS). ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ NUO 2007 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: MODELINAS"

Lipdinys „Boružinis storagalvis“ padarytas iš miltų-druskos masės, įmaišant į ją spalvoto guašo. Mokinys gamino savarankiškai.

"Paprastoji medvarlė – darbelis iš molio. Paprastoji medvarlė arba Europinė medvarlė (lot. Hyla arborea, angl. European tree frog, vok. Europäischer Laubfrosch) - medvarlinių (Hylidae) šeimos varliagyvis. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų."

"Žiema padovanojo puikią medžiagą lipdymui- sniegą. Tad nieko nelaukusi ėmiau lipdyti sniego kamuolį, kuris vis labiau panašėjo į vėžlio kiautą. Liko nulipdyti tik galvą ir kojytes. Dar šiek tiek potėpių akvarele ir mūsų kieme apsigyveno Balinis vėžlys. Tiesa- neilgam. Sniegas pradėjo tirpti ir vėžliukas pradėjo nykti, kaip nyksta vieninteliai Lietuvoje gyvenantys Baliniai vėžliai. Gabija T."

Didelę grėsmę jūrų faunai kelia vandens tarša (pvz., naftos išsiliejimas), nekontroliuojama žvejyba, todėl mes privalome saugoti ją. Man labai patinka jūra, todėl noriu, kad vanduo būtų švarus ir joje galėtų plaukioti kuo daugiau žuvų.

"Pilkasis ruonis (lot. Halichoerus grypus, angl. Grey Seal, vok. Kegelrobbe) - ruonių (lot. Pinnipedia) pobūrio jūros žinduolis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža jūros kiaulytė"". Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų. Konkursui ruonis nulipdytas iš sniego :) "

"Tai egzotinės išvaizdos, pats gražiausias Lietuvos voras. Dėl slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Lietuvoje aptikta Jurbarko r. (1999 m., 2002 m.), Gerdašiuose (Lazdijų r., 2000 m.), Rūdninkų poligone (Šalčininkų r., 2006 m.). Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 2000 metų. Didžiausios grėsmės boružiniams storagalviams yra buveinių kaita dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasariniai gaisrai. "

"Lietuvoje didysis apuokas labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nulipdžiau apuoką iš molio ir papuošiau gražiomis spalvomis. Šis didysis apuokas gyvens mūsų namuose, saugosiu, kad neišnyktų. Augustė"

Pasirinkau pelyte todėl nes miela ir maža. Būna, kad miške randame palytės urvelį, deja pačios – niekada. Matyt miega.

Pasirinko lipdyti pandą, nes jos labai patinka. Lipdymo medžiaga plastilinas.

PASIRINKAU JĮ, DĖL TO, KAD MAN PATINKA KIŠKIAI IR TRIUŠIAI.

BALTASIS KIŠKIS - kiškinių šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

BALTASIS KIŠKIS - Į LIETUVOS RAUDOJĄJĄ KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 1989 METŲ. BALTIEJI KIŠKIAI GYVENA SĖSLIAI SPYGLIUOČIŲ IR MIŠRIUOSE MIŠKUOSE. PRIEŠAI: LAPĖS, KIAUNĖS, LŪŠYS, DIDIEJI APUOKAI..

Balinis vėžlys – tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje bei daugelyje ES šalių.

"Daug džiaugsmingų emocijų kyla sutikus ežį parke ar sode. Pajutęs pavojų, jie susiriečia į kamuoliuką ir laukia kol grėsmė praeis. Paprastai, ežiai gyvena miškų pakraščiuose, laukuose, slepiasi po kelmais, išvirtusiais medžiais, tankiuose krūmuose ar rausia urvus. Ežiai gamtoje minta uogomis, vaisiais, šaknimis, tačiau pirmenybę teikia įvairiems vabzdžiams, moliuskams, šliužams, sraigėms bei gyvatėmis. Dauguma ežių užmiega žiemos miegu, o prabudęs būna labai alkanas, todėl turi gerai paplušėti, kad susirastų maisto. Ežys turi nedaug priešų. Tai apuokas, lapė, barsukas. Ežys primityvus gyvūnas, sunkiai prisitaikantis prie aplinkos pokyčių, kuriuos sukelia žmonės. Todėl daug ežių žūvą keliuose, prisiėdę įvairių kenkėjų nupurkštuose ūkininkų laukuose, įkrenta į iškastas duobes ar šulinius. Ežys – tai didelė nauda. Spygliuotasis puikiai gaudo peles, minta įvairiais vikšrais, vabzdžiais, suėda įvairias maisto atliekas. Saugokime juos!"

"Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas - storagalvių šeimos voras. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, aptinkamas ypač retai. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų. Patelė gali būti iki 20 mm ilgio, o patinėlis – apie 10mm. Vitui labai nepatinka vorai, tačiau, internete pamačius šitą vorą, panoro priimti sau iššūkį ir nulipdyti. Jam išties buvo įdomu sužinoti apie šį retą vorą. "

"Šermuonėlis - darbelis iš plastilino. Šermuonėlis (lot. Mustela erminea, angl. Ermine, Stoat, vok. Hermelin) - kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2003 metų."

VIENINTELIO LIETUVOJE BALINIO VĖŽLIO GYVENIMAS PRASIDEDA, KAI VĖŽLIŲ MAMA GEGUŽĖS MĖNESĮ SMĖLĖTOJE, SAUSOJE VIETOJE, NETOLI VANDENS, IŠKASA 10 CM. GYLIO DUOBUTĘ, Į KURIĄ PADEDA 7-20 BALTOS SPALVOS KIAUŠINIUS. KIAUŠINIAI VYSTOSI 2 - 3 MĖNESIUS. IŠSIRITĘ JAUNIKLIAI LIEKA ŽIEMOTI ŽEMĖJE IR Į PAVIRŠIŲ IŠLENDA TIK KITŲ METŲ PAVASARĮ. SAUGOKIME VĖŽLIUKUS, NES JIE VIENINTELIAI LIETUVOJE TOKIE YPATINGI.

Daugelis nustemba išgirdę, kad Lietuvoje gyvena vėžliai. Baliniai vėžliai gyvena! Aš jį nulipdžiau. Labai patiko lipdyti šį gyvūną. Įkvėpiau gryno oro, fiziškai sustiprėjau, patyriau naują nuotykį. Lipdant mane apėmė šie jausmai: laimė, pasitikėjimas, kūrybos džiaugsmas. Ačiū Konkurso organizatoriams!

Daug draugų augina triušiukus, man jie taip pat patinka. Todėl iš plastilino nulipdžiau baltąjį kiškį. Dabar ir aš turiu namuose kiškį, kiek neįprastą, iš plastilino padarytą baltąjį kiškį.

Šermuonėlis yra nedidelis, laibas, juodu uodegos galiuku kiauninis žvėrelis. Išauga iki 30 cm ilgio. Aptinkamas miškingose, pelkėtose ir atvirose vietovėse. Dažniau gyvybines veiklos žymių pastebima kupstynėse, nendrynuose, upių slėniuose, kirtavietėse. Gali būti aktyvus bet kuriuo paros metu. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia pelinio graužiko, kurmių urveliuose, kuriuose ilsisi. Minta triušiais, graužikais (pelėmis, žiurkėmis), kitais smulkiais žinduoliais, taip pat ėda paukščius, jų kiaušinius ir jauniklius. Kartais ėda ir žuvis, roplius, amfibijas ir bestuburius.

Pasaulio p. pamokoje kalbėta tema apie laukinius ir naminius gyvulius. Vaizdo medžiagoje gana greitai atpažinta lūšis. Ji panaši į namuose laikomą katę. Lūšis atpažįstama ir iš animacinių filmų. Kalbėta, kad lūšys Lietuvoje įrašytos į Raudonąją knygą ir, kad Lietuvoje joms labai sunku žiemos metu. Todėl, kai buvo nuspręsta dalyvauti konkurse, pasirinkimas buvo būten šis gyvūnas, o sniegas -lipdymo medžiaga.

RUDĖ - Labai reta, nyksta visame pasaulyje. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

"VORAS. BORUŽINIS STORAGALVIS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS NUO 2000 M. LIPDYMO MEDŽIAGA: PLASTILINAS"

PATS GRAŽIAUSIAS LIETUVOS VORAS,KURIS DĖL SAVO SLAPTO GYVENIMO BŪDO YPATINGAI RETAS.Į RAUDONĄJĄ KNYGĄ ŠI RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 2000 METŲ.

Baliniui vėžliui Lietuvoje gresia išnykimas, nes jie labia mėgsta pelkes, o pelkės Lietuvoje naikinamos, jų padėtus kiaušinėlius naikina lapės, bet didžiausių sunkumų vėžliams yra nenuspėjamas klimatas. Po žeme žiemojantys vėžliukai miršta, nes nebėra storo sniego sluoksnio, kuris apsaugodavo nuo šalčio.

Darbo pavadinimas: „Lūšis“. Darbo priemonės ir medžiagos: viela, replės, aliuminio folija, plastilinas. Darbo eiga: Iš vielos buvo sukurtas karkasas, kuriam pirminė forma buvo išgauta su folija. Apdaila buvo sulipdyta iš plastilino. Kuriant karkasą padėjo vyresnysis brolis Damian.

"TAI STAMBIAUSIAS LAUKINIS ŽVĖRIS. RETA RŪŠIS, LAISVĖJE GYVENA TIK APIE 3000 ŠIŲ GYVŪNŲ. STUMBRAI LABAI MĖGSTA LAPUOČIŲ MIŠKUS, VEŠLIAS MŪSŲ LIETUVOS PIEVAS. DĖL ŽMOGAUS PIKTŲ KĖSLŲ, BRAKONIERIAVIMO ŠI RŪŠIS SPARČIAI NYKSTA. RŪPINKIMĖS MŪSŲ GAMTA, APLINKA. ELKIMĖS SU JA ATSAKINGAI. TIK SAUGIOJE,ŠVARIOJE GAMTOJE BUS MIELA AUGTI,GYVENTI IR JAUSTIS GERAI KIEKVIENAI GYVYBEI. SAUGOKIME IR PADĖKIME GYVŪNAMS IŠLIKTI."

"Boružinis storagalvis – darbelis iš plastilino. Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas (lot. Eresus cinnaberinus, vok. Schwarze Röhrenspinne) - storagalvių (Eresidae) šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų."

"Tiek prisnigo, tiek reikėjo kasti sniegą, nuovargis ėmė smaugti. Prikasėm didžiulį sniego kalną! Ar palikti jį stūksoti be darbo? Tikrai, ne! Ir visa mūsų šeima suteikė sniego kalnui gyvybę. Na, žinoma, ir charakterį! Smauglys – tai tos dienos snygio herojus! Papasakojo Martynas Darinskas 10 m. "

"Šermuonėlis (lot. Mustela erminea, angl. Ermine, Stoat, vok. Hermelin) - kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2003 Šermuonėlis paplitęs beveik visoje Holarktikoje. Į jos arealą įeina beveik visa Europa. Introdukuota Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje rūšis aptinkama visoje teritorijoje. Šermuonėlis yra nedidelis, laibas, juodu uodegos galiuku kiauninis žvėrelis. Išauga iki 30 cm ilgio. Aptinkamas miškingose, pelkėtose ir atvirose vietovėse. Dažniau gyvybines veiklos žymių pastebima kupstynėse, nendrynuose, upių slėniuose, kirtavietėse. Gali buti aktyvus bet kuriuo paros metu. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia pelinio graužiko, kurmių urveliuose, kuriuose ilsisi. metų."

ŠIS VORAS LIETUVOJE APTINKAMAS RETAI, JIS YRA ĮRAŠYTAS Į RAUDONĄJĄ KNYGĄ. MAN LABAI PATINKA VORO PILVELIS. JIS UGNINIO RAUDONUMO, SU KETURIOMIS DIDELĖMIS JUODOMIS DĖMĖMIS IR DVIEM MAŽAIS JUODAIS TAŠKELIAIS. DAUGUMAI MANO DRAUGŲ VORAI YRA BAISŪS, BET MAN BORUŽINIS STORAGALVIS LABAI GRAŽUS.

“GELEŽINĖ VARLĖ” - BALINIS VĖŽLYS - GALI GYVENTI NE TIK VANDENYNUOSE, BET IR MŪSŲ PELKĖSE, BEI UŽDUMBLĖJUSIUOSE EŽERUOSE. SUTEIKIME JIEMS TINKAMUS NAMUS- IŠSAUGOKIME ŠIUOS NYKSTANČIUS GYVŪNUS… ŠIENAUKIME PIEVAS, NEARDYKIME JŲ BUVEINIŲ, O RADĘ VĖŽLIUKŲ, PRANEŠKITE APIE TAI SPEC.TARNYBOMS.

"Medų nešančios bitės netolimoje ateityje gali išnykti dėl per didelio trąšų naudojimo žemės ūkyje bei dėl kai kurių parazitų, kurie mėgsta veistis bičių šeimynose. Bitės reikia saugoti, globoti ir mylėti, nes išnykus joms, išnyktų ir žmonija. Senelis augina bites, todėl buvo galimybė iš arti pamatyti kaip mažosios darbininkės, renka žiedadulkes iš gėlių, pievų, ir miško. Visos vasaros praleistos kaime buvo kartu su jomis. Daug istorijų apie bites papasakoja pats senelis, tad labai svarbi jų ateitis. Šiuo darbeliu siūlo pasistengti, kad dar ilgai mažosios darbininkės galėtų mus džiuginti ir visiems atneštų skanaus medaus. Lipdymui pasirinktas plastilinas, nes galvota, kad jis geriausiai gali atskleisti visą bitučių grožį."

"Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Europoje jų liko vos keletas vienetų. Paplitęs Šiaurinėje Atlanto vandenyno pusėje. Pagamintas iš modelino, plastilino ir lininio siūlo. Nudažytas perlamutriniais ir akvareliniais dažais."

"ŠERMUONĖLIUS GALI GAUDYTI LAPĖS, USŪRINIAI ŠUNYS, PLĖŠRIEJI PAUKŠČIAI, REČIAU – VALKATAUJANTYS ŠUNYS IR KATĖS. PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ ŠERMUONĖLIAI NUKENČIA DĖL ŠILTŲ IR BESNIEGIŲ ŽIEMŲ. LAPKRIČIO-KOVO MĖNESIAIS ŠERMUONĖLIAI, BŪDAMI BALTOS SPALVOS, TAMSIAI PILKOJE APLINKOJE LENGVAI PASTEBIMI PLĖŠRŪNŲ, TODĖL BESNIEGĖMIS ŽIEMOMIS ŽŪVA DAUG ŠIŲ ŽVĖRELIŲ. ŠIAM DARBUI NAUDOJAU MODELINĄ, ALIUMINIO FOLIJĄ IR ALIUMINĘ VIELĄ."

Miškinės miegapelės gyvena miškuose, gerai laipioja medžiais. Aktyvios sutemus ir naktį. Pavasarį daugiau minta gyvulinės kilmės maistu (vabzdžiais, paukščiais ir jų kiaušiniais,vasarą ir rudenį - miško uogomis, ąžuolo gilėmis. Miškinių miegapelių kūnas 86 - 120 mm ilgio, pilkšvai rudas, apačia šviesi. Uodegos viršutinė pusė pilkesnė ir tamsesnė už nugarą, apatinė balkšva. Rugsėjo pradžioje užmiega žiemos įmygiu, kuris tęsiasi iki balandžio pabaigos. Didžiausia grėsmė rūšiai kelia pagrindiniai miško kirtimai miegapelių gyvenamuose medynuose. Tinkamose buveinėse reikėtų iškelti inkilų. Kad uoksiniai paukščiai išvengtų konkurencijos su miškinėmis miegapelėmis, inkilus reikia kabinti tankiose eglėse.

"Milda Žalytė Šiluvos gimnazijoje lanko būrelį „Gamta – mūsų namai“. Mergaitė labi domisi supančia aplinka, joje vykstančiais pokyčiais, gyvūnija. Ypač ją domina vėžliai. Balinis vėžlys - labai reta rūšis. Balinis vėžlys įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Nyksta daugiausia dėl tinkamų gyvenamųjų vietų nykimo. Noriai įsijungė į lipdinių konkursą „Aš noriu išlikti“, nes lipdymas, kaip domėjimasis gamta, yra jos pomėgis. Balinį vėžlį nutarė nulipdyti iš sniego. Su dideliu susidomėjimu, kruopštumu, meile gyvūnams, išlaikant kūno dalių dydį, nulipdė..."

"Šioje žemėje reikia mylėti visus- ir didelius ir mažus. Saugoti vieniems kitus, kad gyventi visiems kartu būtų smagu. Iš baltojo molio nulipdžiau Didyjį apuoką, saugosiu ir globosiu jį ,kad jisai neišnyktų."

TAI LIETUVOJE ESANTI RETA RŪŠIS, KURI YRA ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. ŠI RŪŠIS NYKSTA DĖL TINKAMŲ GYVENAMŲJŲ VIETŲ NYKIMO. BALINIS VĖŽLYS LAIKOMAS PUSIAU VANDENS GYVUNU, NES GALI SAUSUMOJE IŠBŪTI IKI KETURIŲ VALANDŲ.

NULIPDYTA IŠ PLASTILINO.

DAŽNAI SU ŠEIMA EINAME PASIVAIKŠČIOTI, ESU ŽIEMĄ MIŠKE MAČIUSI RUDĄJĮ KIŠKĮ, BET BALTOJO-NE. ŠIĄ ŽIEMĄ BUVO DAUG SNIEGO, GALVOJAU, KAD TIKRAI PAMATYSIU BALTĄ KIŠKUTĮ, BET NESUTIKAU. SUŽINOJAU, KAD BALTASIS KIŠKIS YRA ĮRAŠYTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. JĮ REIKIA SAUGOTI IR NEIŠGĄSDINTI. NULIPDŽIAU BALTĄJĮ KIŠKUTĮ IŠ PLASTILINO IR TIKIUOSI KADA NORS JĮ PAMATYTI ŠOKINĖJANTĮ PER LAUKUS.

"Adomo lipdinys ,, Didžioji miegapelė“. Adomas labai mėgsta lipdyti , labai gerai jaučia formas. Visi stebimės jo lipdinių darbais. Berniukas geba nulipdyti ir labai mažus gyvūnėlius, paukščius. Pelytė nulipdė iš plastilino ir nudažė. Parinko medžiagos ir papasakojo klasės draugams. Didžioji miegapelė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, kaip pažeidžiama rūšis, kurios populiacijų skaičius ir individų gausumas jose sparčiai mažėja. Įtraukta į Lietuvoje Ypač saugomų rūšių sąrašą, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos .Tai yra didžiausia iš visų pasaulyje gyvenančių 28 rūšių miegapelių. Kūno ilgis siekia 13-18 cm, uodegos – 12-15 cm, sveria 70-120 g. Jauniklių kailiukas pilkas, suaugusių – pilkas su rusvu atspalviu. Kūno apačia šviesi. Akis juosia tamsesnių plaukų žiedas. Dėl ilgos pūkuotos uodegos miegapelė truputį primena mažą voveraitę. Tai naktinis medžiuose gyvenantis žinduolis, prisitaikęs matyti prieblandoje ir vikriai laipioti šakomis, įmingantis daugiau nei pusei metų žiemos miegu ir galintis gyventi 7-8 metus."

Europinė medvarlė – viena mažiausių varlių Europoje. Tai saugoma rūšis, įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 2000 metų. Šios varlytės būna ryškiai žalios, turi lipnius pirštus, todėl gali laipioti. Aš pasirinkau medvarlę, nes man ji pasirodė labai graži, turinti spalvotas kojytes. Būtų gaila, jei jos išnyktų.. Saugokime medvarles.

Nulipdytas balinis vėžlys, kuris yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą ir lūšis, kuri taip yra nykstantis gyvūnas Lietuvoje.

Rudasis lokys, arba rudoji meška (lot. Ursus arctos, angl. Brown bear, vok. Braunbär) - lokinių (lot. Ursidae) šeimos žinduoliai, sveriantys 130-700 kg. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų. Lietuvoje rudasis lokys išnykęs XIX a. antroje pusėje, dabar nuolatos negyvena. Per pastaruosius 3 - 4 dešimtmečius pavieniai užklydę individai buvo pastebėti Biržų, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Ignalinos, Alytaus, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus, Jurbarko rajonuose.

Meškučiai linksmi ir draugiški. Jie nulipdyti iš plastilino.

Ernesta Leinartaitė sulipdė ežiuką iš kankorėžių, kurių buvo prisirinkusi rudenį. Ji sulipdė ežiuką, nes jis yra tikras sodo pagalbininkas. Mergaitė savo sode dažnai sutinka ežiuką, žino kaip su juo elgtis. Sodininkai ir daržininkai specialiai į savo sklypus vilioja šiuos dygliuotus svečius, nes jie padeda kovoti su vabzdžiais ir šliužais.

"BALINIS VĖŽLYS- BALINIŲ VĖŽLIŲ ŠEIMOS ROPLYS. LIETUVOJE LABAI RETA RŪŠIS, ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. NYKSTA DAUGIAUSIAI DĖL TO, KAD MAŽĖJA JIEMS TINKAMŲ GYVENAMŲJŲ VIETŲ. BALINIS VĖŽLYS LAIKOMAS TIK PUSIAU VANDENS GYVŪNU, NES GALI NUO VANDENS TELKINIŲ NUTOLTI NET IKI KETURIŲ KILOMETRŲ. GYVENIMO TRUKMĖ LIETUVOJE SIEKIA 50- 100 METŲ."

",,BALTASIS KIŠKIS“ –ĮRAŠYTAS Į RAUDONĄJĄ KNYGĄ, NES LIETUVOS MIŠKUOSE JŲ NĖRA GAUSU. DARBO APRAŠYMAS NAUDOJAU BULVIŲ KRAKMOLĄ, ALIEJŲ. JUOS SUMAIŠIAU – PASIDARIAU TEŠLĄ (PANAŠIĄ Į PLASTELINĄ). KŪNĄ PADARIAU IŠ TEŠLOS, O AKIS, ŪSUS, NOSĮ – NUSPALVINAU GUAŠU."

"PASIRINKAU ILGASNUKĮ RUONĮ, NES JIS LABAI SAUGOMAS GYVŪNAS MŪSŲ ŠALYJE, O BE TO JIS ĮRAŠYTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ NUO 1989 METŲ. JIE VEISIAMI KLAIPĖDOS JŪRŲ MUZIEJUJE. TEN BUVO SULAUKTA 41 MAŽYLIŲ, 25 IŠ JŲ BUVO PALEISTI Į BALTJOS JŪRĄ. KLAIPĖDOS MUZIEJUS TAIP PAT SLAUGO PAJŪRYJE SURASTUS LIGOTUS AR SUŽEISTUS RUONIUS. ŠIŲ ŽINDUOLIŲ GYVENIMO TRUKMĖ YRA APIE 40 METŲ. JIE MINTA JŪROS ŽUVIMIS, REČIAU MOLIUSKAIS IR VĖŽIAGYVIAIS. RUONIAI NESUDARO NUOLATINIŲ PORŲ. PRAĖJUS METAMS PO PORAVIMOSI, PATELĖ ATSIVEDA VIENĄ JAUNIKLĮ. BŪDAMI VIENO MĖNESIO, MAŽYLIAI TAMPA SAVARANKIŠKI IR MOKOSI IŠGYVENTI VIENI."

Kukutis yra gana plačiai Lietuvoje paplitęs paukštis, tačiau dažniausiai gamtoje aptinkamos tik pavienės jų poros. Nykstant senoms sodyboms su joms būdingais ilgaamžiais medžiais, senus medžius iškertant pakelėse, pamiškėse ir palaukėse, atsiranda kukučiams veistis reikalingų uoksų trūkumas. Kol kas nebuvo įgyvendinta jokių plataus masto gamtosauginių akcijų šiai rūšiai išsaugoti – kukučiams tinkami inkilai buvo keliami pavienėse sodybose. Jų kėlimas šalies mastu galėtų reikšmingai pagerinti kukučių apsaugos būklę.

Baltasis kiškis nuo 1989 m. įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Dangirdas( gyvena kaime) saugo gamtą: globoja miško žvėrelius žiemą ir tikisi, kad miške galės pamatyti ne tik pilkųjų kiškių, bet ir baltąjį. Tegul jų laksto daugiau mūsų miškuose. Berniukas iš paskutinio žiemos sniego nulipdė baltąjį kiškį.

DARBAS PADARYTAS IŠ SŪRIOS TEŠLOS, SUDŽIOVINTAS IR NUSPALVINTAS.

"Pilkasis arba ilgasnukis ruonis nykstanti gyvūnų rušis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šis ruonis gyvena jūroje. Retai atplaukia į upes. Ilgasnukiai ruoniai veisiami Klaipėdos jūrų muziejuje ir po to išleidžiami į jūrą. Baltijos jūroje jų belikę labai mažai, todėl juos reikia labai saugoti. Gyvūnas labai gražus, todėl jį pasirinkau konkursui. Kurdama ruonį panaudojau molį. Nulipdžius ir išdžiūvus, nuspalvinau guašu, o vėliau nulakavau laku."

BALTASIS KIŠKIS - kiškinių šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

ŠIAM ŽAISMINGAM ŽVĖRELIUI NULIPDYTI BUVO PASIRINKTAS SNIEGAS. SMAGU ŽIEMĄ IŠ SNIEGO NUSILIPDYTI DRAUGĄ!

Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas (lot. Eresus cinnaberinus, vok. Schwarze Röhrenspinne) - storagalvių (Eresidae) šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

"Auksė būrelio „Gamta – mūsų namai“ lankytoja. Nutarė dalyvauti konkurse „Aš noriu išlikti“. Boružiniai storagalviai reti Lietuvoje. Mergaitė nebijo vorų, jai įdomus šių gyvūnų gyvenimas. Ir todėl nutarė lipdyti boružinį storagalvį. Lipdinio medžiaga - plastilinas, o priedai - kriauklės, spalvotas popierius."

Baltijos aštriašnipis eršketas – tai gėlavandenė žuvis. Gyvena prie Šiaurės Amerikos žemyno rytinių pakrančių upėse, įtekančiose į Atlanto vandenyną. Seniausias žinomas aštriašnypis eršketas buvo 60 metų. Pagrindinis jų išnykimo pavojus kyla tik iš žmonių veiklos..Tad saugokime eršketus, kad jie neišnyktų iš mūsų vandenų ir jūrų.

Myliu gamtą ir dalyvauju visuose konkursuose apie gamtą.

Šikšnosparniai yra vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai. Jie savo jauniklius maitina pienu.Lietuvoje jie yra saugomi. Šikšnosparnių yra ir mūsų kaime.Jie laksto naktį.

Balinis vėžlys - balinių vėžlių šeimos roplys. Tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje. “Geležinė varlė“ – taip tarmiškai dzūkai vadina šiuos mielus sutvėrimus, kurių populiacijos išliko mažiau melioracijos pažeistoje Pietų Lietuvoje. Baliniams vėžliams būdinga tamsi kūno spalva, geltonais taškais nutaškuota galva ir kojos.

Paprastasis gyvatėdis Lietuvoje labai retas. Kartais įsikuria netoli didelių kirtaviečių ar gaisraviečių. Bet jų perėjimo buveinės yra dideliuose, pelkėtuose miškuose palei atvirumas, pelkes, kur gausu roplių, nes šeimai išmaitinti per vasarą reikia pagauti apie 800 roplių.

"Ūdra – darbelis iš plastilino. Ūdra, europinė ūdra (lot. Lutra lutra, angl. Otter, vok. Fischotter) - kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. "

Lietuvoje labai reta rūšis įrašyta į Raudonąją knygą.

Pasirinkau lipdyti su modelinu. Stumbrai yra šiuo metu didžiausi Lietuvoje gyvenantys gyvūnai. Pašilių stumbryne mačiau juos iš arti, kitiems jie gali atrodyti grėsmingi, bet man pasirodė mieli ir didingi.

Baltasis kiškis. Ši rūšis į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta nuo 1989 metų.Mane sudomino gyvūnėliai keičiantys savo kailį. Namuose auginu triušiukus.Juos labai myliu ir prižiūriu.

Kukutis yra įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą kaip nykstantis paukštis. Tai nuostabus paukštelis, reto grožio. Norėčiau,kad šių gražuolių Lietuvoje pamatytumėme daugiau. Todėl ir nulipdžiau kukutį, kad galėtumėme jį išsaugoti ateities kartoms.

"Baltasis kiškis – darbelis iš plastilino. Baltasis kiškis (lot. Lepus timidus, angl. Mountain Hare, vok. Schneehase) - kiškinių (lot. Leporidae) šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų."

"Į Lietuvos miškus atklysta ir rudoji meška, tačiau pas mus nepasilieka. Labai norėčiau ,kad meškutė išliktų mūsų Lietuvos miškuose. Juk anksčiau ji gyveno ir jai patiko mūsų miškai. Todėl saugokime gamtą, jos miškus, vandenis, kad į Raudonąją Lietuvos knygą įrašytą mešką ( rudasis lokys) pas mus vėl apsigyventų. Deividas iš sniego nulipdė baltąją mešką ir ją nuspalvindamas pavertė rudąja. Norėtųsi tuos gyvūnus matyti ne tik zoologijos soduose."

Rudasis lokys, arba rudoji meška-lokinių šeimos žinduoliai. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta 1989 metais.

LŪŠIS VISADA BUVO GANA RETA. 20 AMŽIAUS PRADŽIOJE T. IVANAUSKAS RAŠĖ, KAD JŲ LIKO TIK LIKUČIAI. APIE 1970 M. LIETUVOJE GYVENO 150- 200 LŪŠIŲ.

Nulipdyta iš plastilino.

Mildai labai patinka katės, todėl mergaitė susidomėjo laukinės gamtos kate-lūšimi ir ją nulipdė iš molio.

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

"Storagalvių šeimos voras Lietuvoje aptinkamas labai retai, įrašytas į raudonąją knygą. Paskutinį kartą aptiktas 2002 m. Jurbarko rajone. Tai apie 10-20 mm juodi, apaugę blizgančiais plaukeliais vorai, turintys ugninio raudonumo su keturiomis juodomis dėmėmis pilvelį. Kojos su šviesiais žiedais. Patinėliai sugeba šuoliuoti. Pavasarį patelės žūsta ir tampa kaip papildomas maistas savo jaunikliams. Gyvena pačių įsirengtuose smėlėto dirvožemio urveliuose. Medžioja didelius vabalus ( mėšvabalius, šoklius). Šie vorai nyksta dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasarinių gaisrų. Svarbu išsaugoti vorų gyvenamas buveines. Pažiūrėkit, koks jis gražus ! Aš jį nulipdžiau iš plastilino."

Nilo krokodilas - roplys, priklausantis tikriems krokodilams. Afrikos krokodilas. Mėgsta upių ir ežerų pakranktes.Ilgis nuo galvos iki uodegos iki 6 metrų.Gali sverti iki 750 kilogramų. Gyvenimo trukmė: 70-100 metų. Greitis: 30-35 km/h (plaukiant).

"MAN YRA SVARBŪS VISI GYVŪNAI. NORIU SU VISAIS SUSIPAŽINTI. TURIME PADĖTI JIEMS IŠGYVENTI, KAD JIE NEIŠNYKTŲ. LŪŠIS PRIMENA DIDELĘ KATĘ. JI MIELA IR JUOKINGA, YPAČ UODEGA. JOS ATLIEKA SVARBŲ VAIDMENĮ REGULIUOJANT KITŲ GYVŪNŲ GAUSUMĄ. TAD NORIU, KAD MANO JAUNOJI LŪŠIS IŠGYVENTŲ, TĘSTŲ LŪŠIES GYVAVIMĄ MŪSŲ MIŠKUOSE. ELZĖ"

Tai gražiausias Lietuvos voras, kuris yra ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą boružinis storagalvis voras įrašytas nuo 2000 metų. Šiems vorams labiausiai kenkia pavasarinis žolės deginimas. Saugokime gamtą ir pagalvokime apie mažiausius gyventojus Lietuvoje.

"Tai labai reta ir nykstanti vėžlių rūšis, kurių išsaugojimui skiriamas didžiulis dėmesys ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Jie gali užaugti iki 30 cm ilgio, ir sulaukti net 100 m. amžiaus. Šiam darbeliui panaudoti gipso milteliai. Dekoruotas spalvotais flomasteriais."

Darbo pavadinimas - balinis vėžlys pratęsia giminę. Aš iš plastilino atkūriau sceną kaip balinis vėžlys dauginasi padėdamas kiaušinius smėlyje.

MAN LABAI PATINKA VORAI. PASIRINKAU LIPDYTI VORĄ, NES YRA YPATINGAS RYŠKUS IR GRAŽUS. AŠ TIKIUOSI, KAD VIENĄ DIENĄ JĮ SUTIKSIU.

GYVŪNĄ, KURIS ĮTRAUKTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ, NULIPDĖ IŠ SNIEGO. PRADĖJO LIPDYTI IŠ APAČIOS Į VIRŠŲ (UODEGA, PILVAS, KOJOS, GALVA, AUSYS, VEIDAS), O PASKUI NUDAŽĖ DAŽAIS.

"ATLIEKANT KŪRYBINĮ DARBĄ PANAUDAS PLASTILINAS IR MODELINAS. KŪRYBINIAME DARBE PAVAIZDUOTI: PAPRASTASIS JŪRINIS ERELIS, PAPRASTOJI LIEPSNOTOJI PELĖDA, APUOKAS, BALTIEJI KIŠKIAI."

"PELĖDŲ BŪRYS. VAIZDUOJAMOS NYKSTANČIOS LIETUVOS PELĖDŲ RŪŠYS: LUTUTĖ, ŽVIRBLINĖ PELĖDA, LIEPSNOTOJI PELĖDA, BALINĖ PELĖDA. MEDŽIAGA – MODELINAS. DAŽAI – GUAŠAS."

Aironas pasirinko nulipdyti šį vorą, nes jis pats gražiausias Lietuvoje voras ir yra saugomas. Dėl savo paslaptingo gyvenimo šis voras yra itin retas. Nuo 2000 metų Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

"Jūrinė nėgė – darbelis iš tešlos. Jūrinė nėgė (lot. Petromyzon marinus, angl. Lamprey, vok. Neunaugen) - nėginių (lot. Petromyzonidae) šeimos primityvus vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų."

„Tritoniukas- dinozauriukas.“ Man skiauterėtasis tritonas – nuostabiai gražus varliagyvis. Jis man panašus į mažytį dinozauriuką, sugebėjusį išlikti iki mūsų dienų. Noriu, kad tritonai dar ilgai ilgai plaukiotų Lietuvos ežeruose ir kūdrose!

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

"Nendrinė rupūžė – darbelis iš sniego. Nendrinė rupūžė (lot. Bufo calamita, angl. Natterjack Toad, vok. Kreuzkröte) - beuodegių varliagyvių (lot Anura) būrio, rupūžių (lot. Bufonidae) šeimos varliagyvis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų."

Šermuonėlis plėšrus ir labai drąsus žvėrelis. Gal tai jam leido išlikti milijoną metų. Net vienas garsiausių kada nors Leonardo da Vinči sukurtų paveikslų yra ledi ant rankų laikanti mažą šermuonėlį. Šis žvėrelis turi teisę gyventi ir išlikti. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas 2003 m.

Tai didžiausias Europos ir Lietuvos vabalas. Kūnas iki 7,5cm ilgio, su atsikišusiais į priekį didžiuliais, į elnio ragus panašiais žandais. Aptinkami ąžuolynuose. Lietuvoje labai reta rūšis.

Stumbras yra didžiausias Lietuvos gyvūnas, kuris yra nykstantis. Be to, buvo pastebėtas ir Ukmergės rajone. Lūšis labai panaši į katę, bet stipresnė už šunį.

DARBO PRADŽIA: KARKASAS IŠ VIELOS. PAGRINDINĖ MEDŽIAGA: PLASTILINAS, KURIUO LIPDOMAS LŪŠIES KŪNAS. UŽBAIGIAMIEJI DARBAI ATLIKTI PEILIUKO IR MEDINIO PAGALIUKO PAGALBA. PAGAMINTAS GYVŪNĖLIS PUIKIAI PUOŠIA KAMBARINĘ GĖLĘ ARBA LENTYNĄ.

Lipdinys iš plastelino ir nufotografuota ant paties mokinio piešinio, kuriame pavaizduota didžiojo plūdvorio medžioklė.

Lietuvoje galima aptikti net 13 pelėdų rūšių. Viena jų – lututės, kurios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos jau nuo 1992 metų. Lututei reikia namų-drevių ir uoksų. O Lietuvoje kertami jauni, vos subrendę miškai, jie nespėja tiek pasenti. Norint išsaugoti šią rūšį, kirsti medžius reikia atsakingai, reikia žiūrėti, kad senų, tinkamų, drevėtų medžių liktų kuo daugiau, nes tokiuose gyvena lututės. Kaip aš galėčiau padėti Lututei išlikti? Pavasarį su tėčiu bandysiu padaryti inkilą. Ši rūšis apsigyvena inkiluose, jeigu jie iškelti tinkamose miško vietose ir inkilas pagamintas tinkamai.

"Rudasis lokys, arba rudoji meška, šeimos žinduoliai, sveriantys 130-700 kg. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų."

Žvėrelis lipdytas iš baltojo molio.

Aš noriu pristatyti rudąjį lokį, kuris yra įrašytas į Raudonąją knygą. Man patinka tokio tipo gyvūnai. Rudieji lokiai yra beveik išnykę. Mano iš plastilino nulipdytas rudasis lokys guli pamiškėje, pasirėmęs ant akmens. Aplinkai papuošti panaudojau gyvus augalus, tikrą akmenuką.

Lipdinys iš molio.

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

Nulipdytas iš sniego.

"Baltasis kiškis – darbelis iš plastilino. Baltasis kiškis (lot. Lepus timidus, angl. Mountain Hare, vok. Schneehase) - kiškinių (lot. Leporidae) šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų."

"BALINIS VĖŽLYS „FERDINANDAS“ ŠIS VĖŽLYS NULIPDYTAS IŠ SNIEGO IR NUDAŽYTAS AKVARELE. KAIP IR TIKRIESIEMS VĖŽLIAMS, JAM GRESIA IŠNYKIMAS, KAI PAŠILDYS SAULUTĖ. TIKRIEJI BALINIAI VĖŽLIAI YRA MAŽI IR LIETUVOJE NYKSTA DĖL TINKAMŲ BUVEINIŲ TRŪKUMO. NERETAI JŲ KIAUŠINIUS SUĖDA LAPĖS IR USŪRINIAI ŠUNYS. PRISIDĖKIM PRIE JŲ IŠSAUGOJIMO!"

Dažniausiai žmonės bijo vorų, todėl nusprendžiau padaryti vorą.

"Interviu (kalbina Lėjos mama) - Lėja, kodėl pasirinkai lipdyti Balinį vėžlį? - Balinį vėžlį pasirinkau lipdyti, nes žinojau, kad jis Lietuvoje yra nykstantis gyvūnas. Ir todėl, kad vėžliai labai labai man patinka. - O Baltąjį kiškį? - Per pasaulio pažinimo pamoką sužinojau, kad žiemą jis pilką kailiuko spalvą pakeičia į baltą. Sniegas šiems gyvūnams didžiausias džiaugsmas, nes priešas jų dažnai nepamato. Gražus savo išvaizda: švelnaus kailio, ilgomis ausimis. Norėčiau pamatyti baltąjį kiškį… "

"Pasirinkau iš plastilino nulipdyti Balinį vėžlį, nes man labai patinka vėžliai. Šie gyvūnai man yra labai įdomūs. Nusprendusi lipdyti Balinį vėžlį, pradėjau skaityti ir domėtis apie šią rūšį. Balinį vėžlį Lietuvoje dar vadina „geležinė varlė“. Tai yra vienintelė vėžlių rūšis gyvenanti Lietuvoje. Balinis vėžlys yra įrašytas į Raudonąją knygą. Raudonojoje knygoje, kurią radau internete, buvo šis vėžlys aprašytas ir nufotografuotas. Jų kūno spalva yra tamsi ir turi mažus geltonus taškelius. Man labai patiko šiuos taškelius lipdyti ant vėžlio. Taip pat buvo įdomu sužinoti, kad Balinis vėžlys gyvena pelkėse, o kiaušinius peri sausumoje. Aš savo nulipdytam vėžliui nupiešiau gražius ir jaukius namus pelkėje. Kituose straipsniuose apie šį vėžlį paskaičiau, kad kiaušinius šie ropliai dažnai įkasa žvyrkelyje. Žmonės pamato šį vėžlį ir veža į zoologijos sodą, nors taip elgtis negalima. Radus pavojingoje vietoje užkastus kiaušinius reikia pranešti Lietuvos gamtos fondui ar Lietuvos Herpetologų draugijai ir jų neliesti. Dalyvaudama šiame konkurse sužinojau daug informacijos apie Balinį vėžlį. Žinosiu pati ir kitiems pasakysiu, ką reikia daryti pamačius šių vėžlių nesaugiai įkastus kiaušinius. Tikiuosi, kad Baliniai vėžliai neišnyks ir džiugins mus dar labai ilgai."

"Balinis vėžlys, labai retas Lietuvoje, ir nyksta dėl to, kad gamtoje vis mažėja tinkamų jiems gyventi sąlygų. Tai pusiau vandens pusiau sausumos gyvūnas, jam reikalingas stovintis arba lėtai tekantis vanduo. Žiemą vėžliukai praleidžia gilesnėse vietose aprūpintomis deguonimi. Vėžliai deda kiaušinius, smėlyje išrausia duobutę, ir ten kiaušiniai vystosi 2-3 mėnesius, tačiau vėžliukai į paviršių išlenda tik kitais metais. Balinis vėžlys gyvena nuo 50 iki 100 metų. Saugokime ir mylėkime gamtą ir visus gyvūnus"

Lipdinys iš plastelino.

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

"Didysis baltasis garnys – atsargus, bailus, bet labai gražus paukštis. Retai tupia į medžius. Aktyvus dieną. Daug galima rašyti apie šį gražuolį... bet... Labai liūdna, kad šis paukštis Lietuvoje priskiriamas prie nykstančių. Visi turėtume prisidėti pagal savo galimybes prie aplinkos ir gyvūnų, paukščių saugojimo. Didysis baltasis garnys yra įspūdingas paukštis. Labai norėčiau, kad didėtų šių paukščių populiacija ir jie neišnyktų. Savo Didyjį baltąjį garnį nulipdžiau iš plastilino. Aplinkos sulūrimui panaudojau vasarą rinktus sudžiovintus augalus. Mano garnys prie vandens telkinio, saugioje aplinkoje. Kartu saugokime gamtą!"

IŠ SNIEGO GAMINAU KARTU SU TĖVELIŲ PAGALBA BALINĮ VĖŽLĮ, KURIS ĮTRAUKTAS Į LIETUVOS NYKSTANČIŲ GYVŪNŲ SĄRAŠĄ. VĖŽLYS NULIPDYTAS MANO KIEME IŠ SNIEGO IR APIPURKŠTAS VAIKIŠKO GUAŠO SPALVOMIS (NEKENKIANT GAMTAI). NORĖJAU ĮAMŽINTI ŠĮ NYKSTANTĮ ROPLĮ DĖL TO, KAD GYVOJE GAMTOJE TAIP IR NESU DAR JO ATRADUSI.

"Pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų. Boružiniai storagalviai gyvena apsaugotuose nuo vėjo pietiniuose šlaituose, sausose vietose, smėlėtame dirvožemyje. Lietuvoje aptikta Jurbarko r. (1999 m., 2002 m.), Gerdašiuose (Lazdijų r., 2000 m.), Rūdninkų poligone (Šalčininkų r., 2006 m.). Didžiausios grėsmės boružiniams storagalviams yra buveinių kaita dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasariniai gaisrai. Svarbu išsaugoti vorų gyvenamas buveines, nesodinti miško ir šalinti natūraliai augančius medžius ir krūmus,nesukelti gaisrų. Naudotasi Lietuvos raudonosios knygos žiniomis."

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

Lipdinys iš plastelino.

Baltojo kiškio švelnus, pūkinis kailiukas žiemą baltesnis už sniegą. Kiškutis tarsi iš sniego ir sutvertas... Sniegutis puikus slapukas!

Boružinis storagalvis egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

"PRIEMONĖS: MODELINAS, AKRILINIAI DAŽAI. PASIRINKO LIPDYTI PLAČIAŽNYPLĮ VĖŽĮ PAGAL SAVO ZODIAKO ŽENKLĄ. "

RAUKŠLĖTOJI SMĖLIABITĖ - žeminių bičių šeimos vabzdys. Lietuvoje randama tik nedideliame Dzūkijos nacionalinio parko plote. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

"Man patinka baltieji kiškiai. Vasarą kiškio kailis būna pilkos spalvos, o žiemą baltos. Vasarą baltieji kiškiai minta žoline augmenija, o žiemą apgraužia drebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Vaikus veda 2-4 kartus per metus. Vadoje būna 2-5 jaunikliai. Saugokite baltuosius kiškius, nes jie nyksta!"

"Baltieji kiškiai gyvena miškuose. Jų pamėgtos gyvenamosios vietos – aukštapelkės, miško pakraščiai, jaunuolynai. Didžiausia grėsmė baltųjų kiškių rūšiai yra tinkamų buveinių mažėjimas dėl pelkių ir pelkėtų miškų sausinimo, taip pat kai kurių plėšrūnų (lapių, usūrinių šunų, kiaunių) gausa. Kad baltieji kiškiai išliktų, svarbu išsaugoti šiems žvėreliams tinkamas buveines, sumažinti plėšrūnų skaičių. Gyvūnų rūšims gresia išnykimas, o tam turi įtakos netinkama žmogaus veikla, klimato kaita ir didelis aplinkos užterštumas. Saugokime gamtą, elkimės atsakingai ir rūpinkimės, kad neišnyktų šie švelnučiai baltakailiai gražuoliai bei kiti gyvūnai ir paukščiai - juk jie visi nori išlikti!"

Balinis vėžlys. Tai nykstantis, mielas ir gražus gyvūnas, kurį reikia saugoti kaip ir kitus nykstančius mūsų šalies gyvūnus. Juk be gyvūnų mūsų gamta nebūtų tokia graži ir įdomi..

LŪŠIS – PLĖŠRUS ŽINDUOLIS. XX A. PIRMOJE PUSĖJE LŪŠYS LIETUVOJE BUVO BEVEIK IŠNYKUSIOS. VĖLIAU, KAI PAGERĖJO APSAUGA, MITYBOS SĄLYGOS IR SUMAŽĖJO VILKŲ, LŪŠIŲ ĖMĖ GAUSĖTI. BALTASIS KIŠKIS RANDAMAS BEVEIK VISOJE LIETUVOJE, BET NE VISUOSE MIŠKUOSE. DIDŽIAUSIA GRĖSMĖ RŪŠIAI YRA TINKAMŲ BUVEINIŲ MAŽĖJIMAS DĖL PELKIŲ IR PELKĖTŲ MIŠKŲ SAUSINIMO, TAIP PAT KAI KURIŲ PLĖŠRŪNŲ (LAPIŲ, USŪRNIŲ ŠUNŲ, KIAUNIŲ) GAUSA.

"Didysis apuokas gana stambus paukštis – stambiausia Lietuvos pelėdinių rūšis .Skirtingai nei kitur pasaulyje, Lietuvoje didysis apuokas labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Jis gali sverti pustrečio kilogramo, o išskleistų sparnų plotis siekia iki dviejų metrų. Aktyvus tamsiuoju paros metu. Plėšrus. Turi puikų regėjimą ir klausą. Nykimo priežastys – Lietuvos brandžių miškų masiniai kirtimai, neorganizuotas turizmas miškuose, kita intensyvi žmonių ūkinė veikla bei chemizacija. Darbui panaudotas namuose pasigamintas plastilinas. "

"Viena iš mažiausių varlių Europoje, užauga ne didesnė nei 3-5 cm ilgio. Medvarlės minta vabsdžiais ir kitais bestuburiais. Jos žiemoja urveliuose, išpuvusiuose medžiuose, akmenų krūvose ar netgi rūsiuose. Pagrindinė nykimo priežastis yra tinkamų būveinių trūkumas. Išsaugokime šias gražias varlytes 😊"

" LUKĄ ŠIS GYVŪNAS SUDOMINO TODĖL, KAD YRA LABAI PANAŠI Į JO KATINĄ, KURIS TOKIU PAT VARDU –LŪŠIS. PASIDOMĖJĘS DAUGIAU APIE LŪŠIS, BERNIUKAS SUŽINOJO, KAD ŠIE GYVŪNAI – LIETUVOJE RETA RŪŠIS, KURI ĮTRAUKTA Į „LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ“. LUKAS TIKISI, KAD LŪŠYS IŠ MŪSŲ MIŠKŲ NEIŠNYKS IR SVAJOJA PAMATYTI JĄ LAKSTANČIĄ MIŠKE. LIPDYMAS, YPAČ PAČIŲ SMULKIAUSIŲ DETALIŲ DAIKTUOSE PASTEBĖJIMAS IR ATSKLEIDIMAS DARBELIUOSE – LUKO LAISVALAIKIO AISTRA."

Dauguma žmonių nusistebi išgirdę, kad mūsų šalyje gyvena vėžliai. Aš labai domiuosi gamta, myliu gamtą ir jos gyventojus. Taip pat daug žinau apie gyvūnų saugojimą. Vėžlį lipdžiau iš plastilino. Sekėsi gerai, nes vis galvojau apie šiuos nykstančius gyvūnus.

"Šermuonėliai labai gudrūs. Jie prisitaiko prie Lietuvos metų laikų, todėl vasarą jų kailiukas yra rudas, o žiemą – pasikeičia baltu. Šermuonėlis yra įrašytas į Raudonąją knygą. Taip nutiko todėl, kad šiltėjant klimatui, nėra sniego, balti šermuonėliai labai gerai matomi plėšrūnams. Jie puikus jų taikinys. Mano šermuonėlis iš plastilino."

Skaistei labai patinka pelėdos ir jų išvaizda. Vasarą lankėsi Pelėdų parke ir ten pamatė apuoką. Jis mergaitę sužavėjo. Kadangi Lietuvoje masiškai kertami miškai, dėl ko ir nyksta apuokai, mergaitė nutarė išsaugoti nors vieną didįjį apuoką.

Darbas nulipdytas iš sniego, nudažytas vandeniniais dažais.

Mergaitė baltąjį kiškį lipdė iš sniego ir juo džiaugėsi iki kol ištirpo sniegas. Vakarės nuomone, šie kiškiai yra labai mieli ir įdomūs tuo, kad balti jie būna tik žiemą. Mergaitei neteko matyti baltojo kiškio.

Aš savo darbui daryti pasirinkau plastiliną, popierių. Kiškį ir žolytę prie jo, lipdžiau iš plastilino. Viską padėjau ant popieriaus pagrindo. Aplinkai pasirinkau iš popieriaus kurtas detales: medžiai, gėlės, kalnai. Pasirinkau lipdyti baltąjį kiškį, nes jis atrodė labai mielai ir gražiai, be to kiškiai yra vienį mėgstamiausių mano gyvūnų.

BALINIŲ VĖŽLIŲ ŠEIMOS ROPLYS. LIETUVOJE GYVENA APIE 500-600 BALINIŲ VĖŽLIŲ. GYVENIMO TRUKMĖ LIETUVOJE SIEKIA NET NUO 50 IKI 100 METŲ!

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

"Mano mylimiausias gyvūnas yra vėžlys. Liūdna, kad Lietuvoje balinių vėžliukų yra labai nedaug ir jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1976 metų. Labai norėčiau, kad jie neišnyktų. Andrėja Aleksandravičiūtė, 1 klasė"

DIDYSIS ARIONAS-tamsusis plikšliužis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

Baltasis kiškis. Šis kiškinių šeimos žinduolis yra šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Jis įdomus tuo, kad jo kailiukas keičia spalvą. Vasarą kailis pilkos spalvos, rudenį kailis tampa baltas. Lietuvos miškuose baltųjų kiškių nėra gausu, tad reikia juos saugoti, negalima medžioti.

ŠIAURINIS AUKSINUKAS - melsvių šeimos drugys. Skraido gegužės – birželio mėn. paupių pievose, paežerėse. Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

ESU MATĘS ŠĮ VĖŽLĮ PER TELEVIZIJĄ. PASAKOJO, KAD JIE NYKSTA. TIKRAI NORĖČIAU JĮ IŠSAUGOTI.

"Pilkasis ruonis – saugomas žinduolis Lietuvoje. XX a. antroje pusėje Lietuvos vandenyse ruonių buvo galima pamatyti nuolatos, bet tik po kelis. Nuo 2000 m. jų aptinkama dažniau, tačiau lygių, be uolų, akmenų ir salų pakrantė jiems netinka. Lietuvos vandenyse laikinai susiformuojančia populiacija sudaro 10 - 50 ruonių. Nemažai ruonių žūsta įsipainioję į žvejų tinklus. Pajūryje nėra jiems tinkamų gulyklų (jūroje esančių akmenų ar salelių) - dėl šios priežasties ruoniai neturi kur apsistoti ir vesti jauniklių. Ilgasnukiai ruoniai veisiami Klaipėdos jūrų muziejuje. Dalis jauniklių išleidžiama į laisvę. Čia slaugomi ir pajūryje surasti ligoti ar sužeisti ruoniai."

"Reta perinti, migruojanti, praskrendanti rūšis. Lietuvoje pastebima gegužės – rugsėjo mėn., didesnėse sausų pušynų kirtavietėse, miško aikštėse, prie kaimų. Labai sparčiai nyksta, dažniau aptinkamas pietinėje ir rytinėje šalies dalyse. Spalvingas paukštis ryškiai ruda nugara, žydrai žalia galva ir apačia. Priekinė sparnų dalis ir antuodegis tamsios, sodrios mėlynos spalvos. Gamtininkų nuomone, šie paukščiai nyksta, nes praranda maitinimosi buveines, nes nyksta brandūs medynai, mažėja tinkamų perėti uoksų. Žalvarnių gretas retina ir šių paukščių medžioklės Pietų kraštuose, kur jie migruoja, sparčiai besikeičiantis klimatas, nereguliuojamas plėšrūnų skaičius veisimosi vietose."

"PELĖDA LUTUTĖ - LIETUVOJE NYKSTANTI PAUKŠČIŲ RŪŠIS. LUTUTĖ – VIENA IŠ MAŽESNIŲ PELĖDŲ,TESVERIANTI VOS 100 - 180 GRAMŲ. DĖL GAUSIŲ PLUNKSNŲ ATRODO DIDESNĖ. PELĖDOS LUTUTĖS NAKTINIAI PAUKŠČIAI. JOS SĖKMINGAI MEDŽIOJA NET TAMSIAUSIĄ NAKTĮ. PELĖDOS LUTUTĖS GYVENA PUŠYNUOSE. PAGRINDINIS LUTUTĖS PRIEŠAS – KIAUNĖ. MAN PELĖDĄ LUTUTĘ BUVO ĮDOMU IR SMAGU LIPDYTI. LABAI PATIKO PATS PELĖDOS LIPDYMO PROCESAS. PRIEŠ NULIPDANT PELĖDĄ LUTUTĘ AŠ DOMĖJAUSI APIE ŠIO NUOSTABAUS PAUKŠČIO GYVENIMĄ. DŽIAUGIUOSI, KAD YRA ŠIS KONKURSAS IR AŠ GALĖJAU ĮGYTI NAUJŲ ŽINIŲ. "

Lipdinys iš plastelino.

DAR VADINAMAS RAUDONUOJU ERESU – STORAGALVIŲ ŠEIMOS VORAS. TAI EGZOTINĖS IŠVAIZDOS PATS GRAŽIAUSIAS LIETUVOS VORAS, KURIS DĖL SAVO SLAPTO GYVENIMO BŪDO YRA YPATINGAI RETAS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 2000 METŲ.

Šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Sveria apie 3,5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais, nors Lietuvoje būna ir ne visai baltų individų. Pasitaiko baltųjų ir pilkųjų kiškių hibridų.Vasarą baltieji kiškiai minta žoline augmenija, o žiemą apgraužia drebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Vaikus veda 2–4 kartus per metus. Vadoje būna 2–5 jaunikliai.

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

Praeityje Paprastoji lūšis buvo paplitusi beveik visoje Europoje. Lietuvoje gyvena paprastosios lušies, šiaurinių paprastųjų lūšių porūšis. Šie gyvūnai mėgsta ramius, mišrius su stambiais medžiais miškus. Tai labai retas, įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1 (E) kategoriją gyvūnas. Lietuvoje fiksuojama, kad gyvena apie 90-100 lūšių.

Šarūnui labai patinka vorai. Tai berniuko silpnybė. O šis voras yra pats gražiausias iš Lietuvoje gyvenančių vorų, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo yra ypatingai retas.

Šis vėžlys vienintelis gyvena Lietuvoje ir yra saugomas. Lietuvos zoologijos sodas vykdo projektą: kiekvienais metais randa ir surenka vėžlių kiaušinius iš nesaugių vietų. Išsiritę vėžliukai auginami ir vėliau paleidžiami į gamtą. Kartą pamačiau labai panašų vėžliuką gyvūnėlių parduotuvėje, bet išsiaiškinau, kad tai geltonasis balinis vėžlys, kuris gyvena Kinijoje ir Japonijoje. Labai svarbu atsakingai auginti naminius vėžliukus, nepaleisti į laukinę gamtą, kad atvykėliai neišvarytų lietuviškų balinių vėžliukų iš gimtų vietų.

"Afrikos dramblys - Šis gyvūnas yra nuostabus savo dydžiu ir tuo pačiu ramus bei draugiškas. Iki šiol šiam gyvūnui negresia visiškas išnykimas, tačiau iš viso dabar juos galima aptikti ypač retai. Šiuo metu Afrikos drambliams negresia visiškas išnykimas, tačiau jie laikomi reta, nykstančia gyvūnų rūšimi. Siekiant išsaugoti gyvūnus, jie buvo įtraukti į tarptautinę raudonąją knygą 2004 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje afrikinis dramblys sugebėjo pakeisti savo statusą iš „nykstančių rūšių“ į „pažeidžiamas rūšis“."

„RUDASIS LOKYS“. ARBA KITAIP VADINAMAS RUDĄJA MEŠKA. MĖGSTA DIDELIUS MIŠRIUS MIŠKUS SU UPELIAIS, PELKĖMIS, KRŪMYNAIS AR UOGYNAIS. ŽIEMAI UŽMIEGA IRŠTVOSE. GYVENA PAVIENIUI.

Pavaizduotas nykstantis ir į Raudonąją knygą įrašytas Baltasis kiškis, bei žaltys. Gyvūnai pavaizduoti tarp eglučių.

Dažnai su šeima keliaujame po Lietuvą, grožimės jos gamta. Domiuosi gyvūnais ir mėgstu skaityti enciklopedijas.

Arnoldas domėjosi ruduoju lokiu. Šie gyvūnai Lietuvoje jau išnykę ir pas mus atklysta iš kaimyninių šalių. Berniukas pasidžiaugė, kad į jo kiemą atklydo linksmas rudojo lokio jauniklis, tik buvo labai apsnigtas ir sušalęs.

"ŽALVARNIS – žalvarninių šeimos paukštis. Galva, sprandas ir kūno apatinė pusė šviesiai mėlyni, žalsvo atspalvio. Sparnai ir uodega tamsiai mėlynos, nugara ir pečiai ryškiai rudos spalvos. Snapas juodas. Kojos gelsvai pilkšvos. Jaunikliai ne tokių ryškių spalvų. Lietuvoje vietomis retas, miškingose vietose dažnesnis. Gyvena retuose pušynuose. Mėgsta tupėti ant sausų šakų. Kiaušinius deda genių iškaltuose uoksuose. Deda 4-6 baltus kiaušinius. Darbelis lipdytas iš palstelino, jungtos spalvos ir derinti pustoniai."

BALTASIS KIŠKIS MĖGSTA GYVENTI SPYGLIUOČIŲ MIŠKUOSE, IR PELKĖTOSE MIŠKO PIEVOSE. DIDŽIAUSIAS PAVOJUS KIŠKUČIO NAMAMS-VIS LABIAU ŠYLANTIS ORAS, DĖL KURIO VIS MAŽIAU MIŠKUOSE AUGA EGLIŲ, JAS PAKEIČIA LAPUOČIAI MEDŽIAI. TAIP PAT ŽMOGAUS VEIKLA, KAI YRA KERTAMI MIŠKAI IR SAUSINAMOS PELKĖS. JUK KIŠKUČIO NAMAS TAI SKAROTA EGLĖS ŠAKA, KELMAS AR ŽOLĖS DIDESNIS KUPSTELIS.

Ant kartono plokštelės nuteptas žalias plastilinas su nulipdytomis gėlytėmis. Ant žalios žolės nulipdytas į Raudonąją knygą įrašytas Balinis vėžlys.

"Antrokas Dainius gyvena prie miško. Dažnai su tėveliu eina į mišką. Žiemą stebi žvėrelių pėdas.Kartą sniege pastebėjo dideles pėdas, spėliojo, kieno tai galėtų būti…Gal meškos? Pasidomėjo „Lietuvos raudonoje knygoje”- rudos meškos Lietuvoje gyveno, bet šiuo metu nesimato. Jos gali užklysti iš Latvijos… Sužinojęs apie konkursą „Aš noriu išlikti”, antrokas Dainius, nutarė nulipdyti rudąjį lokį, kadaise vaikščiojusį po Lietuvos miškus. Berniukas konsultavosi su mokytoja, gilino žinias apie saugotinus gyvūnus, aptarė lipdymo medžiagas, žvėries kūno dalis, kompoziciją. Rudiems lokiams tinkamos sąlygos gyventi Lietuvoje. Tik mažiau reikėtų kirsti miškus, medžioti… "

Nulipdytas iš sniego.

Nulipdytas iš sniego.

NORĖČIAU IŠSAUGOTI ŠĮ GRAŽUOLĮ VORĄ, KURIS PANAŠUS Į BORUŽĘ. GAILA, KAD NIEKADA NETEKO JO PAMATYTI GYVAI.

Nulipdytas iš sniego.

„ILGASNUKIS RUONIS“. DAR VADINAMAS PILKUOJU RUONIU. JŪROS ŽINDUOLIS, KURIS IŠVERTUS PAVADINIMĄ IŠ GRAIKŲ KALBOS REIŠKIA „MAŽĄ JŪROS KIAULYTĘ“.

" Labai domiuosi gamta . Gaila, kad vis daugėja gyvūnų, kuriems gresia išnykimas. Šermuonėlis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 2003 metų. Šis meilus gyvūnėlis paskatino mane dalyvauti konkurse. Jo protingos akytės prašo mūsų būti atidesniems gamtai ir nykstantiems gyvūnams. Gerda Aleksandravičiūtė, 3 klasė"

Nulipdytas iš sniego.

Darbas atliktas naudojant lipdymui įvairių spalvų plastiliną. Atskiros detalės sujungtos, sukonstruojant vorą.

"Aš pasirinkau šį gyvūną, nes jis yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jis sveria apie 3,5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos. O rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas. Baltieji kiškiai Lietuvos miškuose neturi daug priešų, kartais juos puola lapės ir kiaunės. Baltųjų kiškių mažėja dėl pelkių ir pelkėtų miškų sausinimo. Svarbu išsaugoti šiems kiškiams tinkamas buveines. Iš modelino nulipdytas kiškis."

"EUROPINIS PLAČIAAUSIS - lygianosinių šeimos šikšnosparnis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą."

Nustačiau, kad tai – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas ir saugomas pilkasis ruonis.

Kamilei labai patinka vėžliukai. Ji žino, kad Lietuvoje jis dar vadinamas „geležine varle“. Tai vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvos gamtoje. Prieš šimtmetį šie gyvūnai gyveno visoje mūsų šalies teritorijoje. Tačiau pradėjus aktyviai melioruoti laukus, buvo sunaikintos vėžlių buveinės.

Boružinis storagalvis - pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Voras gyvena žemėje, ten turi pasidaręs urvelį. Gyvena sausose, smėlėtose vietose. Medžioja didelius vabalus.

DARBELIO PAVADINIMAS “JUODNOSIUKAS”. DARBELIS SKIRTAS NYKSTANTIEMS GYVŪNAMS PALAIKYTI. LĖJA IŠ PLASTILINO NULIPDĖ NYKSTANTĮ RETOS RŪŠIES BALTAJĮ TRIUŠĮ, KURIS Į RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮTRAUKTAS NET PRIEŠ 32 METUS.

Lipdiniui panaudotas modelinas, piešta akriliniais dažais.

Aš padariau medvarlę nes man labai patinka varlės. Man jos įdomios nes nykstančios ir labai mažos.

ŠIS VORAGYVIS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 2000 METŲ.

"Balinis vėžlys - balinių vėžlių šeimos roplys, Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Tai reliktinė ir vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvoje, Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų. Vėžlys padarytas iš miltinės tešlos."

LIETUVOJE BALINIS VĖŽLYS DAR VADINAMAS „GELEŽINE VARLE“. TAI VIENINTELĖ VĖŽLIŲ RŪŠIS, GYVENANTI LIETUVOJE.

ĮDOMU TAI, JOG VASARĄ ŠERMUONĖLIO KAILIS BŪNA RUDAS, O PILVELIS BALTAS, UODEGA SU JUODUGALIUKU. ŽIEMĄ KAILIUKAS PASIDARO BALTAS, BET UODEGYTĖS GALIUKAS – JUODAS.

"Ar Jūs tikrai bijote vorų? Nemanau, kad bijotumėte šito mielo boružinio storagalvio... Jis gyvena apsaugotuose nuo vėjo pietiniuose šlaituose, sausose vietose, smėlėtame dirvožemyje. Rūšis įrašyta į daugelio Europos šalių raudonąsias knygas. Jie gaudo grobį ne lipniais gaudomaisiais tinklais, o švelniomis susiraizgiusiomis gijomis. Didžiausios grėsmės boružiniams storagalviams yra buveinių kaita dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasariniai gaisrai. Svarbu išsaugoti vorų gyvenamas buveines, nesodinti miško ir šalinti natūraliai augančius medžius ir krūmus. Vytauto nulipdytas boružinis storagalvis iš lipnaus sniego, viena dalis nuspalvinta dažais, panaudotos medžio šakos, kaštonai, akys – ryškūs plastikiniai kamšteliai."

"Miegapelei nulipdyti naudojau modeliną, dantų krapštukus ir guašą. Pasirinkau didžiąją miegapelę, kadangi ji miela, švelni ir pūkuota uodega. Nepanaši į paprastą pelę. Didžioji miegapelė gyvena senuose miškuose, minta augaliniu maistu ir miega žiemos miegu. Labai norėčiau, kad žmonės nustotų kirsti miškus ir nenaikintų šių mielų gyvūnėlių namų."

Aš nulipdžiau iš plastilino žalvarnį, nes man labai patiko šio paukščio spalvos.

Lūšis (lot. Lynx lynx, angl. Eurasian lynx, vok. Eurasische Luchs) - katinių (lot. Felidae) šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

BALINIS VĖŽLYS YRA BALINIŲ VĖŽLIŲ ŠEIMOS ROPLYS, LIETUVOJE DAR VADINAMAS ,,GELEŽINE VARLE“. TAI VIENINTELĖ IR RELIKTINĖ VĖŽLIŲ RŪŠIS, GYVENANTI LIETUVOJE. ŠIS GYVŪNAS MAN LABAI PATINKA. AŠ JĮ NULIPDŽIAU NET IŠ SNIEGO!

BALTASIS KIŠKIS YRA ŽINDUOLIS, KURIS ŠIEK TIEK MAŽESNIS UŽ PILKĄJĮ KIŠKĮ. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTAS NUO 1989 METŲ. RUDOJI MEŠKA Į KNYGĄ ĮRAŠYTA TAIP PAT TAIS PAČIAIS METAIS. LIETUVOS RUDASIS LOKYS IŠNYKĘS XIX A. ANTROJOJE PUSĖJE , DABAR ČIA NUOLATOS NEGYVENA. TIK KARTAIS UŽKLYSTA PAVIENĖS MEŠKOS.

Nulipdytas iš sniego.

Baltasis kiškis turi stiprias kojas ir didelę širdį - maitina visus sutiktus kiškių jauniklius, neišskirdami savųjų. Jie turi teisę išlikti. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 1989 m.

Rudė yra mažiausia iš nardančiųjų ančių. Jos kūnas trumpas, suplotas, masyvus. Pažinti lengva iš ryškiai rudos galvos. Patelė kiek panaši į kuoduotosios anties patelę, tik snapo pamate nėra baltų dėmių. Patino galva ir dalis kaklo ryškiai rudi. Kaklo apatinėje dalyje yra tamsesnė žiedinė juosta. Nugara ir pečiai juodai rudi, žalsvo atspalvio. Sparnų veidrodėlis baltas su juodai ruda juostele užpakalinėje dalyje. Pagurklis ir krūtinė rudi, violetinio atspalvio. Kūno šonai ryškiai rudi. Pilvo vidurinė dalis ir pauodegys balti, kita pilvo dalis juosvai rusva, išmarginta taškeliais. Snapas melsvai juosvas, kojos melsvos su juosvomis plėvėmis. Rainelė balta.

" Aš nulipdžiau baltąjį kiškį, nes jis man patinka. Šis gyvūnas įrašytas į ,,Raudonąją knygą"". Baltasis kiškis nyksta dėl globalinio atšilimo. Žiemą jam sunkiau pasislėpti nuo plėšrūnų. Kiekvienais metais vis daugiau baltųjų kiškių išnyksta. Apsaugokime kiškį ir kitus gyvūnus – neterškime aplinkos, rūšiuokime šiukšles."

ŠIAIP VORAI MAN NELABAI PATINKA, BET TIKRAI NORĖČIAU, KAD ŠIS GRAŽUOLIS IŠLIKTŲ, NES BORUŽĖS MAN LABAI PATINKA. O ŠIS VORAS PANAŠUS Į BORUŽĘ.

KIŠKĮ LIBDŽIAU IŠ MODELINO. KIŠKIUKAI LABAI MIELI, MAN JIE LABAI PATINKA.

"Aš nulipdžiau boružvorį. Tas nuostabus voras atrodo labai neįprastai - kaip boružė. O boružės yra mano vieni mėgstamiausių vabaliukų - kiekvieną vasarą su jais draugauju. Boružvoris nulipdytas iš plastilino, nugarėlė ir galva pašiaušta naudojant medinį smeigtuką."

DARBAS NULIPDYTAS IŠ ĮVAIRIASPALVIO PLASTELINO.

Pasirinkau libdyti miegapelę, kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Labai mėgstu gyvūnus.Taip pat auginau namuose miegapelę. Ji mielas pūkuotas, švelnus gyvūnėlis. Jos yra nykstančios, todėl jas reikia saugoti.

Lipdinys „ BALINIS VĖŽLYS“ padarytas iš miltų-druskos masės (sūrios tešlos). Vėliau nudažytas guašu.

Boružinis storagalvis. Lietuvoje aptinkamas retai. Jo pilvelis ugninio raudonumo, su keturiomis didelėmis juodomis dėmėmis ir dviem mažais juodais taškeliais. Gyvena apsaugotuose nuo vėjo pietiniuose šlaituose, sausose vietose, smėlėtame dirvožemyje.

Lūšis nulipdyta naudojant plastiliną. Mokinys pasirinko šį gyvūną, nes jis jam yra gražiausias iš visų nykstančių Lietuvos gyvūnų.

"Matas – gamtos bičiulis, būrelio „Gamta – mūsų namai“ lankytojas. Berniukas gyvena Raseinių rajone, Plekaičių kaime, kur netoliese yra pelkės, durpynas. Čia Matas su šeima matė juodąjį gandrą. Todėl ir konkursui „Noriu gyventi“ lipdė juodąjį gandrą. Lipdinio medžiaga – sniegas ir dažai. Jaunasis gamtininkas džiaugiasi lipdiniu ir tikisi dar pamatyti juodąjį gandrą."

Aš nulipdžiau baltąjį kiškį, kuris yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Šį žvėrelį pasirinkau todėl, kad jis man yra labai mielas ir būtų liūdna, jei ši rūšis išnyktų. Lipdymui panaudojau namuose pasigamintą modeliną.

RUONĮ LIPDĖ IŠ SNIEGO. REIKĖJO TIKSLIAI SUFORMUOTI APTAKŲ JO KŪNĄ, APVALIĄ GALVĄ, TRUMPĄ UODEGĄ, VĖLIAU PRIEKINES GALŪNES. RUONIS BUVO BAIGTAS, KAI VIETOJE AKIŲ ĮSTATĖ AKMENUKUS.

Boružinis storagalvis. Šis voras man patiko, nes jo įdomios spalvos. Jis yra panašus į boružę. Man patinka , nes jis yra išskirtinis. Vorus taip pat reikia saugoti, nes jie yra reikalingi.

Kurtinys (Tetrao urogallus) – tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis. Medžioti draudžiama.

Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas (lot. Eresus cinnaberinus, vok. Schwarze Röhrenspinne) - storagalvių (Eresidae) šeimos voras.Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypatingai retas. Į Lietuvos raudonąja knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

Tai yra žalioji rupūžė, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis nuo 2007 m. Gyvena soduose, daržuose, parkuose, laukuose. Mėgsta sausesnius biotopus. Lietuvoje aptinkama visur, bet dažnesnė pietvakariniuose rajonuose. Rupūžė nulipdyti iš sniego ir nudažyta guašiniais dažais.

Aš nulipdžiau iš plastilino juodąjį gandrą, kuris įbridęs į vandenį ieško maisto. Norėčiau, kad žmonės nemestų šiukšlių į aplinką, kad šie gandrai galėtų gyventi.

ŠIE RUONIAI GYVENA APIE 40 METŲ. GYVENA JŪROJE, KARTAIS TIK ATSITIKTINAI ATPLAUKIA KITUS VANDENS TELKINIUS.

Šermuonėlis (lot. Mustela erminea, angl. Ermine, Stoat, vok. Hermelin) - kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2003 metų.

"PLASTILINAS, KAROLIUKAI, AKMUO; 2021 METAI SKETSAKALIS (FALCO SUBBUTEO L.)- SAKALŲ RŪŠIS, ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. ŠIŲ GREITŲJŲ PAUKŠČIŲ IŠSKIRTINĖ PUOŠMENA- ORANŽINĖS „KELNĖS“. SKETSAKALIAI SAVO LIZDUS SUKA ANT AUKŠTŲ MEDŽIŲ, TODĖL NORĖDAMI PADĖTI JIEMS IŠLIKTI, TURIME SAUGOTI MIŠKUS NUO NEATSAKINGO MEDŽIŲ KIRTIMO IR GAISRŲ. IŠKYLAUDAMI GAMTOJE TURIME ELGTIS ATSAKINGAI: LAUŽUS KURTI TIK NUSTATYTOSE VIETOSE, NEPALIKTI NEUŽGESINTŲ LAUŽŲ, NEDEGINTI PERNYKŠTĖS ŽOLĖS."

"Kas per paukštis ta pelėda? Gal dėl to, kad peles ėda? Grobio tyko naktimis, Mieliau miega dienomis. Akys didelės, apvalios. Plunksnų kuokštai lyg auselės. Snapas trumpas, kaip kablys, Stipriom kojom paukštis šis. Nesu gamtoje mačiusi pelėdos, bet tikrai tikiuosi kad vaikščiodama su šeima miške aš tikrai pamatysiu visą pelėdžiukų šeimą. "

Ši rūšis į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 2003 metais. Šermuonėlius gali gaudyti lapės ir usūriniai šunys. Prėšrieji paukščiai juos gaudo rečiau. Šermuonėlius taip pat gaudo valkataujantys šunys arba katės. Pastarąjį dešimtmetį šermuonėliai nukenčia nuo besniegių žiemų. Lapkričio-kovo mėnesiais šermuonėliai būna baltos spalvos, tačiau baltos spalvos kailiu pilkoje aplinkoje pasislėpti sunku. Juos gali pastebėti plėšrūnai. Besniegėmis žiemomis šių žvėrelių miršta daugybė. Jie į Lietuvos raudonąją knygą yra įrašyti iki šiol.

Balinis vėžlys-tai labai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis Lietuvoje bei ES šalių. Dauguma žmonių nustemba išgirdę, kad mūsų šalyje gyvena vėžliai. "Geležinė varlė" – taip tarmiškai dzūkai vadina šiuos mielus sutvėrimus, kurių populiacijos išliko mažiau melioracijos pažeistoje Pietų Lietuvoje

Nulipdytas iš sniego.

Erikas nulipdė nykstantį gyvūną – raudonąjį vilką.

Žalvarnis man patiko, nes jo spalvos man yra labai gražios. Šie paukščiai yra saugomi visame pasaulyje. Aš norėčiau, kad žalvarnių būtų daugiau, todėl visus kviečiu rūpintis gamta, neteršti aplinkos, saugoti paukščius ir tada visi būsime laimingi.

KARALIŠKASIS PINGVINAS NYKSTANTI RŪŠIS ĮSTRIGO PO JŪRŲ MUZIEJAUS PAMOKOS „PINGVINAI.KUO MES PANAŠŪS Į JUOS?“ JŪRINIAI ERELIAI – NYKSTANČIOS RŪŠIES PAUKŠČIAI, KURIE PAMĖGO PAKAUNĘ, KUR MES IR GYVENAME.

LIPDINYS IŠ PLASTELINO – BORUŽINIS STORAGALVIS.

Pelėda labai gražus paukštis. Ypač gražios jos akys ir plunksnos .Man įdomu tai , kad pelėdos mato naktį . Aš skaičiau eilėraštį „Tuoj ir rytoj...“ todėl manau ,kad pelėdos labai protingos .Todėl labai norėjau nulipdyti pelėdą. Manau ,kad ji Jums patiks.

"Aš nulipdžiau baltąjį kiškį. Kadangi šiais metais yra daug sniego, lipdžiau iš jo. Ne kiekvienais metais gali pasitaikyti tokia proga. Vasarą baltųjų kiškių kailis pilkos spalvos. Šeriasi jis du kartus per metus. Rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti. Baltųjų kiškių Lietuvos miškuose nėra gausu, todėl ir pasirinkau jį. Iki 1989 metų jis buvo medžiojamas, todėl jų labai sumažėjo. Dar baltieji kiškiai turi priešų. Juos puola lapės, kiaunės, didieji apuokai, lūšys. Dabar baltasis kiškis yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jokūbas"

Lipdė iš plastilino, pirmiausia domėjosi nykstančiomis rūšimis Lietuvoje.

"Pelėda – vienas iš gražiausių paukščių Lietuvoje. Tai vidutinio dydžio plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti. Pelėda gali apsukti galva 270 laipsnių kampu. Tai vieninteliai paukščiai , kurie gali matyti mėlyną spalvą. Pelėdos padeda po 4 kiaušinius, bet skirtingomis dienomis, todėl jeigu jaunikliams trūksta maisto, vyresnieji ir didesnieji pelėdžiukai suryja mažesniuosius brolius ir sesutes. Lietuvoje gyvena 12 jų rūšių. Tai – didysis apuokas, baltoji, laplandinė, uralinė, naminė, raiboji, balinė pelėda, mažasis apuokas, lututė, pelėdikė, apuokėlis ir žvirblinė pelėda. Penkios jų yra nykstančios ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – didysis apuokas, balinė pelėda, lututė, pelėdikė ir žvirblinė pelėda. Saugokime pelėdas, kad jos neišnyktų!"

Lūšys gyvena ir Lietuvoje ir Lenkijoje ir Estijoje taip pat ir Norvegijoje bei visur kitur. Lūšių priešai yra žmonės, tigrai, leopardai ir pilkieji vilkai.

Baltasis kiškis (lot. Lepus timidus, angl. Mountain Hare, vok. Schneehase) - kiškinių (lot. Leporidae) šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

MAN ŠIS GYVŪNĖLIS- LABAI GRAŽUS, TODĖL NENORĖČIAU, KAD MES JO NETEKTUME

SKIAUTERĖTASIS TRITONAS- SALAMANDRINIŲ ŠEIMOS UODEGUOTASIS VARLIAGYVIS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 1991 METŲ. LIETUVOJE SKIAUTERĖTIEJI TRITONAI APTINKAMI AKMENĖS, KLAIPĖDOS, KRETINGOS, PANEVĖŽIO, ALYTAUS, LAZDIJŲ IR KT. RAJONUOSE. GYVENA VIDUTINIO GYLIO STOVINČIO VANDENS BALOSE, MIŠKŲ LAUKYMĖSE, PARKUOSE. DIDŽIAUSIA GRĖSMĖ ŠIEMS GYVŪNAMS VANDENS TARŠA, ŽEMĖS IR MIŠKO ŪKYJE NAUDOJAMOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS, MAŽŲ VANDENS TELKINIŲ IŠDŽIŪVIMAS, KELMŲ ŠALINIMAS.

"Kai buvo labai šalta ir gerai lipo sniegas, mes su tėčiu nusprendėme nulipdyti juodąjį gandrą. Lietuvoje reta rūšis, nuo 1976 metų įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Dėl senų miškų ir tinkamų perėjimui senų medžių kirtimo juodųjų gandrų labai mažėja. Norint išsaugoti šiuos juoduosius sparnuočius, svarbu saugoti jų lizdus, Draudžiama šiuos paukščius medžioti ar kitaip naikinti. Reikia stengtis nekirsti medžių, tose vietose, kur šiems gražuoliams patinka perėti vaikus."

Man senelis pasakojo, kad anksčiau Lietuvoje dažnai galima buvo pamatyti žalčius. O aš nesu mačiusi jo gamtoje, tik internete. Žinau, kad šie ropliai saugomi Lietuvoje. Man rūpi, kad jie ir toliau gyventų Lietuvoje.

ŠERMUONĖLIS , NYKSTANTIS GYVŪNAS LIETUVOJE IR ĮRAŠYTAS LIETUVOS RAUDONOJOJE KNYGOJE. NULIPDYTAS IŠ PLASTILINO .

DIDYSIS APUOKAS - Lietuvoje didysis apuokas labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nykimo priežastys – Lietuvos brandžių miškų masiniai kirtimai.

Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas. Tai pats gražiausias Lietuvos voras. Dėl slapto savo gyvenimo būdo ypatingai retai matomas. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

"Vis daugiau gyvūnų įrašoma į Lietuvos raudonąją knygą. Šermuonėlis taip yra įrašytas į saugotinų žvėrelių sąrašą. Konkursui „Noriu išlikti“ Orinta pasirinko mažutį žvėrelį – šermuonėlį. Medžiaga lipdymui – sniegas. Visą lipdymo procesą apjungė į vieną visumą."

Tai pietietiškos gyvūnijos atstovas Lietuvoje. Jis Lietuvoje liko kaip ankstesnių ir šiltesnių laikų reliktas. Šiuo metu Lietuvoje aptinkamas tik pietinėje Lietuvos dalyje, mažiausiai melioracijos paliestose vietose.

„Vėžliukas spalvotukas“. Radvilė namuose augina vėžliuką. Žino, kad juos reikia saugoti ir rūpintis, todėl nusprendė jį ir nulipdyti. Darbeliui pasirinko plastiliną.

"Mergaitė gyvena vienkiemyje. Visą laisvalaikį praleidžia gamtoje su sesėmis ir broliukų Jai labai patinka boružės. Šio konkurso metu sužinojo ir apie gražuolį vorą, kuris turi boružės bruožų . Jai buvo liūdna, kad šitie vorai nyksta. -Gal pamatę tokį gražuolį, žmonės atidžiau žiūrės po kojomis!. Gal išgelbėsiu nors vieną boružinį storagalvį voriuką,-kalbėjo mergaitė apibūdinant savo darbelį."

,,Balinis vėžlys“ nulipdytas iš tualetinio popieriaus ir klijų mišinio.

Kadangi mėgstu įvairias pelytes, žiurkėnus, tai iš plastilino nulipdžiau pelę su labai gražiu pavadinimu.

"Darbui atlikti naudojamas plastelinas. Pasirinktas paukštis yra saugomų rūšių sąraše. Darbui atlikti pasirinkta mėgstamiausia „rožinė“ spalva."

LŪŠIS - katinių šeimos plėšrus žinduolis. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.

Nulipdytas iš sniego.

ŽALIOJI RUPŪŽĖ- BEUODEGIŲ VARLIAGYVIŲ BŪRIO, RUPŪŽIŲ ŠEIMOS VARLIAGYVIS. Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ RŪŠIS ĮRAŠYTA NUO 2007 METŲ. GYVENA SODUOSE, DARŽUOSE, PARKUOSE, LAUKUOSE. LIETUVOJE APTINKAMA VISUR, BET DAŽNESNĖ PIETVAKARINIUOSE RAJONUOSE.

Aš nulipdžiau iš plastilino rudąjį lokį. Šie meškiukai Lietuvoje jau nebegyvena. Aš labai norėčiau, kad Lietuvos miškuose būtų rudųjų lokiukių, kaip buvo tada, kai Lietuvą valdė kunigaikštis Vytautas arba karalius Mindaugas.

"Sveria apie 3,5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje - kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais, nors Lietuvoje būna ir ne visai baltų individų. Didžiausia grėsmė rūšiai yra tinkamų buveinių mažėjimas dėl pelkių ir pelkėtų miškų sausinimo, taip pat kai kurių plėšrūnų (lapių, usūrinių šunų, kiaunių) gausa. Svarbu išsaugoti šiems žvėreliams tinkamas buveines, sumažinti plėšrūnų skaičių. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų."

Vėžliai viena seniausių pasaulyje gyvūnų grupių. Beveik 50 proc. iš visų vėžlių rūšių pasaulyje gręsia išnykimas. Balinis vėžlys - tai labai reta ir nykstanti, bet itin saugoma rūšis Lietuvoje. Pagrindinės jų grėsmės yra buveinių nykimas ir plėšrūnai, kurie suėda jų kiaušinius. Baliniai vėžliai man patinka savo išskirtine išvaizda. Labai norėčiau, kad jie neišnyktų ir galėtume juos sutikti gamtoje.

Adriana Filatovaitė nulipdė kukutį.

"Didžioji miegapelė. NORIU IŠLIKTI ! (sniego skulptūra 1 m 40 cm). Sukurta 2021 m. sausio mėn. Adrija namuose augina smiltpelę, tad ir vartant Lietuvos Raudonąją knygą susidomėjo didžiąja miegapele. Prie namų Kauno raj apsigyveno DIDŽIOJI MIEGAPELĖ (1 m. 40 cm. ). ir visiems primena: ,,Noriu ilšlikti“. Sniegas – laikinas. Kelios dienos ir pradeda tirpti. Sniego skulptūros ,,Didžioji miegapelė‘ gyvenimas labai trumpas. "

Tai nykstanti rūšis. Jie truputį mažesnį už pilkąjį kiškį.

Balinis vėžlys - balinių vėžlių šeimos roplys, Lietuvoje dar vadinamas „geležine varle“. Tai reliktinė ir vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti Lietuvoje, į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.

"PLASTILINAS, KAROLIUKAI, AKMUO, VIELA; 2021 METAI KUKUTIS (UPUPA EPOPS L.)- ĮDOMIOS IŠVAIZDOS MARGAS PAUKŠTIS SU DIDELIU PLUNKSNŲ KUODELIU ANT GALVOS. RETAS, ĮRAŠYTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. ŠERMUONĖLIS (MUSTELA ERMINEA L.)- SMULKUS PLĖŠRUS ŽINDUOLIS. RETAS, ĮRAŠYTAS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ. ŠERMUONĖLIS YPAČ GRAŽUS ŽIEMĄ, KAI KEIČIA SAVO RUDĄ KAILĮ Į BALTĄ, TIK UODEGOS GALIUKAS LIEKA JUODAS. SKULPTŪRINĖJE KOMPOZICIJOJE VAIZDUOJAMAS KUKUČIO, DĖL TIK JAM ŽINOMŲ PRIEŽASČIŲ, NEIŠSKRIDUSIO ŽIEMOTI Į ŠILTUOSIUS KRAŠTUS, IR ŠERMUONĖLIO SUSITIKIMAS... GERAI, KAD PAUKŠTIS LAIKU PASTEBĖJO MAŽĄJĮ PLĖŠRŪNĄ! NORĖDAMI MATYTI KUKUČIUS IR ŠERMUONĖLIUS GAMTOJE, TURIME SAUGOTI LIETUVOS MIŠKUS, PELKES, LAUKUS,- PAUKŠČIŲ BEI GYVŪNŲ NAMUS."

Per pasaulio pažinimo pamoką mokytoja pasakojo apie gyvūnus, kurie yra įrašyti į raudonąją knygą. Po pamokos įvairiuose informaciniuose šaltiniuose skaičiau apie gyvūnus, gyvenančius Lietuvoje ir įrašytus į raudonąją knygą. Labai nustebau pamatęs medvarlę. Negalėjau patikėti savo akimis, kad gyvūnas, kuris man labai patinka (bet mano brolis vadina jį šlykščiu) turi būti saugomas! Iš karto sumąsčiau varlytę nulipdyti ir įrodyti broliui, kad varlės yra mieli bei gražūs padarėliai. Jų nereikia bijoti. Kad varlei nebūtų liūdna ir nuobodu nulipdžiau jai draugę – medicininę dėlę, kuri taip pat buvo raudonojoje knygoje. Nulipdęs varlę ir dėlę įrodžiau visiems, kad ne tik dideli gyvūnai turi būti gerbiami ir turi teisę gyventi Žemėje. Man buvo smagu lipdyti medvarlę ir dėlę iš plastilino!

BORUŽINIS STORAGALVIS – STORAGALVIŲ ŠEIMOS VORAS. LIETUVOJE APTINKAMAS RETAI. PATELĖ 15-20 MM, JUODA, AKSOMINĖ, APAUGUSI BLIZGIAIS PLAUKELIAIS. PATINĖLIS – APIE 10 MM, GALVAKRŪTINĖ JUODA, SU JUODAIS, BALTAIS BEI RAUONAIS PLAUKELIAIS. PILVELIS UGNINIO RAUDONUMO, SU KETURIOMIS DIDELĖMIS JUODOMIS DĖMĖMIS IR DVIEM MAŽAIS JUODAIS TAŠKELIAIS. KOJOS SU ŠVIESISIS ŽIEDAIS. TAI EGZOTINĖS IŠVAIZDOS PATS GRAŽIAUSIAS LIETUVOS VORAS, KURIS DĖL SAVO GYVENIMO BŪDO YPATINGAI RETAS. BORUŽINIAI STORAGALVIAI GYVENA APSAUGOTUOSE NUO VĖJO PIETINIUOSE ŠLAITUOSE, SAUSOSE VIETOSE, SMĖLĖTAME DIRVOŽEMYJE. DIDŽIAUSIOS GRĖSMĖS YRA BUVEINIŲ KAITA DĖL NATŪRALIAI AUGANČIŲ AR SODINAMŲ MIŠKŲ, PAVASARINIAI GAISRAI. SVARBU IŠSAUGOTI VORŲ GYVENAMAS BUVEINES, NESODINTI MIŠKO IR ŠALINTI NATŪRALIAI AUGANČIUS MEDŽIUS IR KRŪMUS. LIETUVOJE RASTAS 1999 IR 2002 M. JURBARKO RAJ., LAZDIJŲ RAJ. 2000 M., ŠALČININKŲ RAJ. 2006 M. YPAČ RETA RŪŠIS, ĮRAŠYTA Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ.